Zanavykų krašto dainius. Anksti palikusi šį pasaulį poezijos žvaigždutė. Sintautų krašto sūnus. Pranas Vaičaitis – poetas įrašęs savo vardą į Lietuvos istorijos puslapius.
Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Griškabūdžio klebonas, Prano brolis Juozas, nusprendė paminėti velionio mirties metines. Pranas Vaičaitis mirė vos dvidešimt penkerių metų amžiaus. Jo mirties dieną 1926 m. Sintautuose rinkosi žmonės ir organizacijos.
Pasak senųjų šaltinių, „Prie Prano atminimo Sintautuose itin prisidėjo religinės organizacijos „Pavasaris“ nariai. Gausūs jaunimo būriai suplaukė iš plačios apylinkės. Gaila, kad tą dieną pasitaikė ne šventadienis. Nepaisant to erdvioje Sintautų bažnyčioje nebuvo kur atsisėsti.
Bažnyčioje, prie žibančių žvakių, stovėjo Griškabūdžio ir Sintautų draugijų vėliavos. Velionio atminimui padėti vainikai. Išklausėme pamokslo ir su visa procesija nuėjome į kapines. Štai, – Prano kapas išpuoštas gėlėmis. Aukštas, juodo marmuro paminklas. Čia prieš dvidešimt penkerius metus atgulė garsusis zanavykas.
Vėliau vykome į gimtąjį poeto Santakų kaimą. Čia susirinko beveik du šimtai žmonių. Atvyko keliolika garbingų svečių. Prano brolis Juozas pasakė kalbą. Buvo atvykęs Marijampolės gimnazijos direktorius. Skaityta ne viena paskaita. Citavome Prano Vaičaičio eilėraščius.
Pabaigoje visi nusipaveikslavome. Truputį pasistiprinome ir užkandome. Mus sustiprino Prano Vaičaičio vertybės ir idealai.
Skirstomės namo. Širdyse nešėme į savo šiaudines trobas šviesos spindulius.
1926 m. Santakų kaimas, Sintautai.
