Mobiliojo ryšio operatoriai nuogąstauja, kad Lietuvoje baigiasi telefonų numerių kombinacijos. Atsakingos institucijos ramina – numerių deficitas negresia, nes šalyje be dabartinės 7 skaičių sekos atsiranda 12 skaičių kombinacija, ją naudos tik daiktų interneto įrenginiai. Tačiau ekspertai primena – su SIM kortele gautas telefono numeris nėra nemokamas ir amžinas, o įsigyjant naują vertėtų pažiūrėti ir jo galiojimo laiką ant pakuotės.
Lietuvišką mobiliojo ryšio telefono numerį sudaro septyni kintantys skaitmenys ir baigtinis jų kombinacijų skaičius. Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, iš dabar šalyje turimų 10 milijonų mobiliųjų numerių operatoriams jau perduota kiek daugiau nei 9 milijonai.
„Telia“ mobilaus ir fiksuoto ryšio verslo vadovė Eglė Sonata Padagaitė sako, kad jeigu prieš dešimtmetį atrodė, jog tokio kiekio numerių pakaks dar ilgam, besikeičiančios tendencijos lėmė tai, kad ją spręsti reikia jau šiandien.
„Mobiliojo ryšio telefonų numerius iki šiol labai sparčiai „rijo“ populiarėjantys išmanūs jutikliai, stebėjimo kameros ir kiti daiktų interneto (IoT) sprendimai, kuriems buvo naudojamos SIM kortelės su individualiu numeriu. Prie spartaus numerių išteklių mažėjimo taip pat prisideda ir Lietuvoje iki šiol gajus supratimas, kad išankstinio mokėjimo numeriai nėra vertingi, o jų skaičius – beribis. Tai lemia, jog mobiliojo ryšio numerių skaičius daugiau kaip tris kartus viršija Lietuvos gyventojų skaičių“, – pasakoja E. S. Padagaitė.
Numeriai ne „išmetami“, o nuolat „perdirbami“
Tačiau stalčiuose daug metų dūlantys ir nebenaudojami numeriai nėra amžini. Nebenaudojamos numerių kombinacijos yra nuolat perleidžiamos naujiems savininkams. Tai ypač svarbu išankstinio mokėjimo SIM kortelėms, nes jos yra vienos didžiausių lietuviškų telefono numerių eikvotojų.
„Kadangi Lietuvoje išankstinio mokėjimo abonentą galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre ir be jokios registracijos, žmonės tai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Naujos SIM kortelės įsigyjamos lyg vienkartinės, pavyzdžiui, pardavinėjant daiktus skelbimuose ir nenorint nurodyti savo pagrindinio mobiliojo ryšio numerio. Atlikusios savo darbą, jos dažniausiai iškart keliauja į šiukšlių dėžę, o tai reiškia, kad tinkle yra nuolat „karantinuojama“ daugybė numerio ženklų kombinacijų“, – aiškina pašnekovė E. S. Padagaitė.
Siekiant, kad tai netaptų telefonų numerių „juodąja skyle“, išankstinio mokėjimo kortelės turi ribotą galiojimo terminą. Visi operatoriai ant išankstinių mokėjimų kortelių pakuočių nurodo numerio galiojimo laiką, kuris, dažniausiai, siekia dvejus metus – taip išvengiama ilgo numerio nenaudojimo ir „laikymo stalčiuje“. Aišku, jei išankstinio mokėjimo numeris yra nuolat papildomas, jis galios neribotą laiką. Pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo kortelės „Ežys“ atveju, nepapildyta kortelė galioja vieną mėnesį, papildžius vienu euru – galiojimas prasitęsia vienu mėnesiu, dviem eurais – dviem mėnesiais, o papildžius trimis eurais ir daugiau trimis mėnesiais.
Kita vertus, pasibaigusio galiojimo kombinacija naujam savininkui nėra perleidžiama iškart. Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, klientui atsisakius numerio (pavyzdžiui, nutraukus sutartį), jį saugo 90 dienų, per kurias žmogus jį dar gali susigrąžinti. Praėjus šiam laikotarpiui, bet kokia su šiuo numeriu susijusi informacija vidinėse sistemose yra ištrinama ir numeris „gimsta iš naujo“.
Valstybės, o ne operatorių turtas
Kad žmonėms nereikėtų jaudintis dėl mobiliojo ryšio numerių deficito, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) operatoriams palengvino ryšio numerių skyrimo procedūras ir įvedė naujus, iš daugiau skaitmenų sudarytus, numerius daiktų interneto prietaisams.
„Ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse numatyta nauja įrenginių tarpusavio sąveikos paslaugų (M2M) numerių serija, ją sudaro dvylikos skaitmenų numeriai 2 XX XXX XXX XXX. Toks ilgesnis M2M numerių rėžis pasirinktas neatsitiktinai – jis turės 100 milijardų kombinacijų, todėl jų nepritruks sklandžiai daiktų interneto plėtrai. Šiai dienai operatoriams jau yra paskirta 7 tūkst. naujųjų M2M numerių“, – pakeitimus komentuoja RRT Tinklų reguliavimo departamento direktorė Indrė Jurgelionienė.
RRT atstovė pasakoja, kad mobiliojo ryšio numeriai yra ne operatorių, o valstybės nuosavybė. Mobiliojo ryšio teikėjai juos tik naudoja RRT nustatytomis sąlygomis.
„Telefono numerio įsigijimo kaina priklauso nuo jo ilgio ir tipo. Pavyzdžiui, įprastas viešųjų mobiliojo telefono ryšio paslaugų numeris, remiantis fiksuotais įkainiais, operatoriui reikia mokėti 0,006 Eur/mėn. už RRT vykdomą numerių naudojimo priežiūrą. Kai RRT suteikia teisę Lietuvos operatoriui naudoti ryšio numerį, jis registruojamas vidiniame tinkle ir perduodama techninė informacija užsienio operatoriams. To reikia, kad galėtume naudotis tarptinkliniu (angl. roaming) ryšiu. Tik perėjęs visus šiuos etapus, numeris gali pereiti į galutinio kliento rankas“, – atskleidžia pašnekovė.
