Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 2024 m. dar kartą įrodė savo svarbą užtikrinant darbuotojų teisių apsaugą bei socialinį teisingumą darbo rinkoje. Darbo ginčų komisijos (DGK) intensyviai sprendė įvairaus pobūdžio darbo santykių konfliktus ir per metus padėjo darbuotojams atgauti beveik 15 mln. eurų. Šis rezultatas akcentuoja DGK veiklos svarbą, kuriant skaidrius ir stabiliai funkcionuojančius darbo santykius.
Statistika kalba pati už save
2024 m. DGK priėmė sprendimus dėl 15 037 421,83 eurų išmokų, iš kurių net 14 753 426,34 eurai buvo priteisti darbuotojams, o 283 995,49 eurai – darbdavių naudai. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad ginčuose dominuoja darbuotojų interesai, o DGK veikla tampa itin svarbi užtikrinant, jog pažeistos teisės būtų tinkamai apgintos.
DGK veiklos reikšmė ir akivaizdi įtaka darbo rinkai
DGK yra esminis darbo rinkos stabilumo ramstis, užtikrinantis ne tik teisingumą, bet ir skatinantis pasitikėjimą tarp darbuotojų ir darbdavių. 2024 m. DGK sulaukė net 9537 prašymų, o išnagrinėjo 9365 bylas. „Toks sprendimų skaičius – tai ne tik įrodymas apie augantį darbuotojų pasitikėjimą DGK, bet ir apie didėjančią darbo rinkos problemų įvairovę“, – akcentuoja Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Per metus komisijose buvo nagrinėjami net 20 975 reikalavimai, kurių dauguma susiję su darbuotojų finansiniais interesais: neišmokėtais atlyginimais, neteisėtais atleidimais ar darbo sąlygų pažeidimais.
„Ši statistika rodo, kad šiandien DGK yra ne tik ginčų sprendimo institucija, bet ir stiprus socialinio dialogo katalizatorius, padedantis formuoti skaidresnę ir atsakingesnę darbo rinką Lietuvoje“, – pabrėžia skyriaus vedėja I. Janukevičienė.
DGK geografija: pagalba prieinama visiems
Darbo ginčų komisijos veikia visoje Lietuvoje, o jų sprendimai apima kiekvieną regioną. 2024 m. vidutiniškai kiekviena DGK išnagrinėjo beveik po 400 prašymų. Tokie rezultatai aiškiai pabrėžia, kad DGK pagalba yra prieinama visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar darbo specifikos.
DGK rezultatai atskleidžia 3 pagrindines darbo rinkos tendencijas
Visų pirma, darbuotojai vis aktyviau gina savo teises – nuosekliai augantis ginčų skaičius rodo didėjantį jų sąmoningumą ir pasitikėjimą DGK veikla. Darbuotojai vis dažniau kreipiasi į komisijas, siekdami teisingumo ir tikėdamiesi efektyvaus problemų sprendimo.
Antra, neišmokėti atlyginimai ir neteisėti atleidimai išlieka dažniausiai sprendžiami darbo ginčų objektai, o tai pabrėžia būtinybę stiprinti darbdavių atsakomybę už darbo sąlygų ir teisinių įsipareigojimų laikymąsi.
Galiausiai, VDI per DGK veiklą įtvirtina savo funkciją kaip svarbų socialinio dialogo elementą. Anot DGK darbo organizavimo skyriaus vedėjos I. Janukevičienės, operatyvus ginčų sprendimas ir priteistų sumų dydis atspindi institucijos gebėjimą reaguoti į darbo rinkos iššūkius ir užtikrinti efektyvų darbo santykių reguliavimą.
Kokias problemas sprendžia ir kas gali kreiptis į DGK?
Neišmokėti atlyginimai ar kitos darbo užmokesčio formos, netinkamos darbo sąlygos, darbo sutarčių pažeidimai, neteisėti atleidimai, neturtinės ar turtinės žalos atlyginimas, ginčai dėl darbo ir poilsio laiko – tai dažniausi klausimai, kuriais darbuotojai kreipiasi į DGK. Taip pat dažnai nagrinėjami atvejai, susiję su psichologiniu spaudimu ar netinkamu darbdavių elgesiu, kurie neatitinka darbo teisės normų ir pažeidžia tinkamos darbo aplinkos principus.
Kreiptis į DGK gali kiekvienas darbuotojas ar darbdavys, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeistos darbo santykiuose. Tai taikoma tiek esamiems, tiek buvusiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio ar sutarties trukmės. DGK yra prieinama visiems, siekiantiems teisingo ir teisėto sprendimo darbo santykių ginčuose.
Ateities perspektyvos: DGK veiklos tobulinimas
VDI ir DGK turi ambicingų tikslų toliau gerinti darbo santykių kokybę. 2024 m. rezultatai atskleidžia, kad 1) būtina plėsti visuomenės informuotumą apie darbuotojų teises ir DGK galimybes; 2) investuoti į DGK narių mokymus, siekiant užtikrinti dar efektyvesnį ir greitesnį ginčų sprendimą; 3) skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp darbdavių, profesinių sąjungų ir darbuotojų.
„Tik veiksmingas bendradarbiavimas tarp visų darbo rinkos dalyvių gali užtikrinti stabilų ir skaidrų darbo santykių valdymą“, – pažymi skyriaus vedėja I. Janukevičienė.
