Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai, prisidėję prie iki šiol galiojančio Darbo kodekso (DK) rengimo, prisimena – anuomet trūko ir patirties, ir tarpusavio supratimo. Vis dėlto, pasak jų, ilgas ir sudėtingas procesas padėjo pagrindus efektyviam socialiniam dialogui, kuris jau tris dešimtmečius plėtojamas Trišalės tarybos posėdžiuose.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) kanclerė Eglė Radišauskienė atkreipė dėmesį, jog socialinio dialogo kultūra Lietuvoje iki šiol nėra visiškai susiformavusi, tačiau, anot jos, situacija ženkliai geresnė, nei prieš dešimtmetį. Kanclerės teigimu, progresui pagrindą padėjo Trišalė taryba, kuri DK rengimo procese pademonstravo proveržį.
„Geriausiais socialinio dialogo ir bendradarbiavimo pavyzdys tuo metu buvo Trišalė taryba. Iš esmės kai kurie derybininkai buvo labai stiprūs ir jie norėjo susitarti ir įrodyti, kad mes galime rasti kompromisus ir balansą derinant darbuotojų ir darbdavių interesus bei poreikius. Tai pavyko, tarybos svarba išaugo“, – teigė E. Radišauskienė.
Pašnekovė pastebi, jog daugiausia įtampos buvo jaučiama iš darbuotojų ir darbdavių, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atliko tarpininko vaidmenį ir siekė konstruktyvaus dialogo. Pasak jos, taryboje emocinį balansą palaikė darbo teisės ekspertai, mokslininkai, kurie į procesą įnešė profesionalumo ir iš esmės padėjo suformuoti socialinio dialogo pagrindus.
„Tuo metu politinė valia buvo rasti kompromisą, stiprinti socialinį dialogą, nes šalys suprato, kad Lietuvai reikia kitokio Darbo kodekso, kuris atitiktų darbo rinkos realybę. Manau, kad tuo metu vykusios derybos atskleidė daugumos Trišalės tarybos atstovų profesionalumą ir suformavo labai gerą tradiciją – visus DK pakeitimus išdiskutuoti taryboje iki pateikiant Seimui“, – Eltai pasakojo E. Radišauskienė.
Procesas nebuvo sklandus
Vienas iš DK rengėjų Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis prisiminė, jog DK priėmimo ir įsigaliojimo eiga nebuvo sklandi, o pirmieji trūkumai išryškėjo pernelyg aplaidžiai pažvelgus į Trišalės tarybos svarbą.
„Vyriausybėje patvirtinto DK projekto ir įgyvendinamųjų įstatymų paketo svarstymas užstrigo Seimo komitetuose. Viena iš priežasčių – Trišalė taryba nedalyvavo per pirminį teisės akto svarstymą ir socialiniai partneriai dėl jo nesutarė“, – teigė T. Davulis.
Pasak jo, profesinės sąjungos ryžtingai priešinosi naujajam reguliavimui motyvuodamos tuo, kad susilpnės ir taip netvari darbuotojų darbo teisių apsauga. O darbdavių organizacijos ir Vyriausybė reikalavo reformų kaip būtinų žingsnių stiprinant ekonomikos konkurencingumą ir vykdant tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos rekomendacijas.
E. Radišauskienė pridūrė, kad vėliau, kai jau atrodė, kad Trišalėje taryboje susitarimas pasiektas, siūlymai, kurie diskusijų metu nesulaukė palaikymo, iš naujo buvo pristatomi Seimui. Kanclerės teigimu, tai sukėlė sumaišties, nes vėl užsisukdavo.
„Tuo metu atrodydavo, kad nemokame laikytis sutartų sprendimų, jei juos vis bandome apeiti politikų pagalba“, – prisiminė ji.
Kilusius nesutarimus prisimena ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
„Derybose dėl Darbo kodekso buvo girdėti baimių, kad darbuotojai bus išnaudojami, turės mažiau teisių ir juos bus lengviau atleisti. Tai buvo tikrai vienas iš nedaugelio atvejų, kai profsąjungos organizavo masinius mitingus, projektas buvo vetuotas, o galutiniam sprendimui priimti prireikė net dviejų Seimų“, – sakė A. Romanovskis.
Tuo metu T. Davulis atkreipė dėmesį, kad po naujųjų Seimo rinkimų daugumą sudarę politikai nusprendė DK įsigaliojimą pristabdyti. Anot pašnekovo, būtent tada daugiau galios buvo suteikta socialiniam dialogui ir pažymėta Trišalės tarybos svarba.
„Visi priimto ir neįsigaliojusio kodekso taisymai pirmiausia turėjo būti suderinti Trišalėje taryboje, o Seimas vėliau priimsiąs socialinių partnerių sutartas pataisas, bet ne individualių Seimo narių pasiūlymus“, – sakė T. Davulis.
„Toks būdas labai skyrėsi nuo prieš tai buvusių. Suteikdami savitą pirmenybinį mandatą socialiniams partneriams susitarti dėl konkrečių pakeitimų valdantieji pripažino, kad tik darbuotojų ir darbdavių atstovai labiausiai tinkami rasti abiem šalims priimtinus sprendimus, o įstatymų leidėjas į šį procesą turėtų kištis mažiausiai“, – pridūrė jis.
A. Romanovskis pažymėjo, kad nepaisant sunkumų, pasiekti rezultatai rodo DK rengimo sėkmę.
„Rezultatai kalba patys už save: atlyginimai ženkliai augo, darbo vietų daugėjo, garantijos darbuotojams plėtėsi, o darbo ginčus spręsti tapo efektyviau. Tai tik patvirtino, kad konstruktyvus trišalis dialogas gali duoti naudos visoms pusėms“, – teigė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Visos šalys pasiekė naudos
LVK prezidentas patvirtino, kad sudėtingame DK rengimo procese ypač atsiskleidė Trišalės tarybos bei socialinio dialogo svarba.
Pasak jo, tiek verslo, tiek profsąjungų balsai buvo girdimi vienodai – abi pusės turėjo savo reikalavimų, todėl ieškojo kompromisų, kad būtų pasiektas sutarimas. Svarbų vaidmenį suvaidino ir valdžia, skatindama šalis tartis, ypač tais atvejais, kai konfrontacija tarp verslo ir profsąjungų pasiekdavo itin aukštą įtampos lygį.
„Derybos ir susitarimas dėl DK buvo momentas, kai Trišalė taryba įrodė savo reikšmę. Manau, kad taryba čia suvaidino lemiamą vaidmenį ir tapo bendradarbiavimo pavyzdžiu – net kai nuomonės skyrėsi, sugebėjome rasti kompromisus. Tose derybose verslas pasiekė proveržį: įrodėme, kad esame ne problema, o sprendimo dalis“, – pabrėžė A. Romanovskis.
DK atvėrė galimybių, bet jomis naudojasi ne visi
DK rengime dalyvavęs ir darbuotojams atstovavęs Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Artūras Černiauskas Eltai teigė, kad tuo metu buvo sukurtas dokumentas, kurio reikšmė nenuginčijama ir šiandien. Visgi, jis pažymėjo, kad verslai ne visada tinkamai išnaudoja DK suteikiamas galimybes.
„Dabartiniame DK yra labai geras instrumentas, kuris leidžia aukštesnio lygmens sutartyse nesilaikyti tam tikrų nuostatų, jeigu jos neprivalomos. Iš esmės tai leidžia mums tartis dėl visai kitų darbo sąlygų kolektyvinėse sutartyse tik labai keista, kad verslas šia nuostata mažai naudojasi“, – sakė pašnekovas.
„Biudžetiniame sektoriuje šakos kolektyvinės sutartys sudaromos geros, tuo metu verslo sektoriuje turime parengtas vos dvi ar tris. Sunkiai paaiškinama, kodėl verslai nesirenka šios galimybės, o norėdami ką nors susitarti rengia krūvą DK pakeitimų“, – pridūrė A. Černiauskas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tiek DK pokyčiams, tiek su darbo rinka susijusiems klausimams spręsti svarbiausias yra darbuotojų ir darbdavių sutarimas, o jis randamas Trišalėje taryboje.
„Klausimai, kurie svarstomi Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, visada keliami ir Trišalėje taryboje, prašoma, kad ji pareikštų nuomonę. Tai normali ir net, sakyčiau, gera praktika. Seimo nariai gauna aiškią išvadą ir visapusišką požiūrį“, – Eltai sakė A. Černiauskas.
ELTA primena, kad šiuo metu galiojantis DK priimtas 2016 m., įsigaliojo 2017 m. Jį rengė nepriklausomų ekspertų grupė, o svarstant projektą aktyviai dalyvavo Trišalė taryba – darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai.
Kodeksas sulaukė kritikos dėl per didelio liberalumo, dalis nuostatų buvo vetuota ir peržiūrėta. Paskutinė jo versija, kuri galioja iki šiol, buvo priimta po įtemptų derybų ir kompromisų.
Naujienų agentūros ELTA ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turinio projektas „Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 30-metis“.
Ieva Kniukštienė (ELTA)
Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama
