Trečiadienį Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su karo istoriku ir karybos ekspertu Egidijumi Papečkiu, kuris supažindino kalvarijiečius su karo Ukrainoje istorija ir eiga.
Užsienyje nuolat karines komandiruotes turintis E. Papečkys savo pasakojimą apie karą Ukrainoje, pradėjo atsigręždamas į 1994-ųjų metų laikotarpį, kai pasirašant Budapešto memorandumą, Ukraina atsisakė branduolinio ginklo. Branduolinio ginklo saugojimas yra brangus dalykas, reikalaujantis didelių investicijų, todėl Ukraina nesiekė jo toliau turėti.
Vakarų šalys šiame sprendime taip pat matė teigiamą aspektą, kadangi bijojo, kad ginklas neatsidurtų netinkamose rankose, nes Ukraina tuo metu vykdė aktyvų ginklų eksportą.
Jeigu nuosprendis atsisakyti branduolinio ginklo nėra pats blogiausias sprendimas, tai žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, 1994-aisis metais Ukrainos pasirinktas kelias eiti kartu su Rusija buvo klaida. Tais pačiais metais mūsų šalis jau pareiškė norinti stoti į NATO.
E. Papečkys pabrėžė, kad nors Ukraina turi didelį klodą naudingųjų iškasenų, dėl ko ši šalis neabejotinai paskatino rusų sprendimą karui, tačiau Ukrainos pragyvenimo lygis yra daug prastesnis už Lietuvą. Viena iš to priežasčių – didelis korupcijos lygis.
Kelius dešimtmečius Ukrainoje vyravęs įsitikinimas, kad Rusija yra broliška šalis, palengva ėmė keistis tik nuo 2014 metų, kai Rusija pirmą kartą surengė karinius veiksmus.
Karo ekspertu teigimu, viena pagrindinių karo veiksmo priežasčių yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino negalėjimas pakęsti, jog Ukraina palengva vis labiau tampa europietiška, aukštesnio pragyvenimo šalimi, kai tuo tarpu Rusija – stagnacijoje. Be to, žvelgiant į praeities puslapius, Rusija visada buvo agresyvi šalis, nuolat siekianti vis didesnio plėtimosi.
Prezentacijai pasisukus į dabartinio karo pradžią, ekspertas supažindino su itin gudriu Rusijos strateginiu ėjimu – 2021 metais Baltarusija priėmė į savo teritoriją 30000 karių, į ką reaguodama Ukraina permetė didelį dalį savo karių į pasienį su Baltarusija.
Visgi, toks sprendimas atvėrė Rusijos kariniams veiksmams lengvą kelią per Krymo pusiasalį.
Neabejojama, kad pirminis tikslas buvo priversti Kijevo valdžią kapituliuoti. Karo istoriko teigimu, Kijevo atsilaikė netikėtai, o stiprumą tuomet parodė ir šalies vadovas Vladimiras Zelenskis nepalikęs šalies.
Ilgai Kijevo apgulčiai, rusams neužteko pajėgų, todėl šią sritį jie privalėjo palikti.
Rusijos puolimo gyvybę ilgai palaikė „Wagner“ grupuotės samdiniai, kurių dalis iš jų buvo tikri profesionalai, tačiau sėkmingai atlikę savo darbą, jie tapo per daug pavojingi pačiai Rusijos valdžiai, todėl buvo „neutralizuoti“.
Apžvelgdamas karo ateities prognozę, E. Papečkys neabejoja, kad Ukraina kovos iki galo, tačiau kokia bus galutinė pergalę pasakyti dar neįmanoma. Tikimasi, kad postūmį suteiks artimiausiu metu šalį pasieksiantys modernūs vakarietiški naikintuvai. Aviacijos svarba jaučiama jau ir dabar, kai bepiločiai orlaiviai pridarė ir toliau daro didelį žalą okupantams.
Renginio pabaigoje, karo ekspertas nuramino lietuvius, kad dažnai gvildenama Suvalkų koridoriau grėsmės tema, yra pervertinta, nes NATO atidžiai stebi situaciją, stiprina karines pajėgas Baltijos šalyse, turi parengusi atitinkamus, visuomenei neprieinamus planus, kaip reikėtų elgtis karinės eskalacijos metu.
