Balandžio 14 dieną Zanavykų muziejuje vyko Elenos Ruzgienės ir Stasės Karčiauskienės tapybos darbų paroda – edukacinė prisiminimų popietė „Senieji Šakiai“.
Elena Ruzgienė – tautodailininkė gimė 1921 m. Šakių apsk., Griškabūdžio valsčiuje. Ji yra vienas iš tų žmonių, kurie įrodo, jog kiekvienas gyvenimo etapas gali būti kažko pradžia ir niekada nėra vėlu pradėti kūrybinį kelią. Elenutė (taip meiliai ją vadiname Šakiuose) paveikslus pradėjo tapyti sulaukusi pensinio amžiaus, tačiau jų yra sukūrusi per 1000. Be to, nuo 1988 metų E. Ruzgienė dalyvauja rajone ir respublikoje rengiamose tautodailės darbų parodose, yra įvertinta daugybe apdovanojimų. 1998 ir 2002 m. gavo „Aitvarų“ nominacijas, kurios skiriamos labiausiai pasižymėjusiems Šakių krašto žmonėms. 2008 m. Jurbarke ji tapo Mažosios Lietuvos menininkės Lidijos Meškaitytės konkurso laureate, 2009 m. – Marijampolėje vykusios „Aukso vainiko“ nominacijos atrankiniame ture E. Ruzgienė buvo pripažinta geriausia metų liaudies meistre apskrityje. 2010 m. sulaukė ypač garbingo apdovanojimo – tapytoja buvo karūnuota „Aukso vainiku“ už tapybos darbus. 2011 m. už tautodailės tradicijų puoselėjimą, Šakių vardo garsinimą ne tik rajone, bet ir toli už jo ribų, E. Ruzgienei suteiktas Šakių garbės pilietės vardas.
Tautodailininkė Stasė Karčiauskienė gimė 1930 m gegužės 6 d. Šakių mieste darbininkų šeimoje. Iki karo Šakiuose užbaigė pradinę mokyklą ir 3 gimnazijos klases. 1944 m. per evakuaciją atsidūrė Žemaičių Naumiestyje. Ten baigė progimnaziją, 3 metus mokėsi Šilutės gimnazijoje, o brandos atestatą gavo 1949 m. Šakiuose. 1953 m. baigusi Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą pagal paskyrimą iki 1976 m. dirbo Akmenės vidurinėje mokykloje. Atsikėlusi į Rumšiškes dar ištisą dešimtmetį dirbo mokykloje. Išėjusi į pensiją visiškai atsidavė kūrybai – tapo paveikslus, retkarčiais mėgsta palipdyti iš molio, rašo eilėraščius, prisiminimus. 2003 m. išleido knygą „Šiupinys“. Yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė.
Žvelgiant į tautodailininkių paveikslus, atrodo tarsi būtumei atsidūręs pas mylimą močiutę kaime – jos troboje, už jos stalo, prisilietęs prie jos darbų. Elenutės paveiksluose atsispindi jos vaikystės prisiminimai, senojo kaimo buitis, aplinka. Per jos dirbtuvėlės langą lyg veidrodyje matyti miesto vaizdas, tad gamta, metų laikai, jų spalvos pirmiausia ir atsikartoja tapytojos kūryboje. Paveiksluose viskas sava, atpažįstama, šilta. Tokiems pakiliems jausmams nuteikė ir jauki Zanavykų muziejaus erdvė.
Abi autorės Zanavykų muziejuje vykusios prisiminimų popietės metu tryško puikia nuotaika, dalijosi savo prisiminimais. Visus stebino Stasės Karčiauskienės šviesi atmintis, pasakojimų apie Šakius detalumas. Garbaus amžiaus moteris renginio dalyvių ne kartą buvo pavadinta vaikščiojančia enciklopedija, aukso grynuoliu. Prisiminimų popietės metu renginio svečiams norėjosi pasinaudoti unikalia galimybe, todėl klausimai apie Šakius, čia gyvenusius žydus liejosi iš mokytojų, Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleivių ir kitų renginio dalyvių lūpų.
E. Ruzgienė sukėlė visiems intrigą užsiminusi, kad savo 95-ojo jubiliejaus progai jau dabar intensyviai ruošia naują tapybos darbų parodą. Direktorė Rima Vasaitienė taip pat praskleidė paslapties šydą: teigė, jog naujosios parodos paveikslai skiriasi nuo šioje parodoje eksponuojamų savo tamsiomis spalvomis.
Po oficialaus renginio su S.Karčiauskiene norėjo pasikalbėti dar ne vienas renginio dalyvis: pasiteirauti apie Šakių istoriją, paklausti apie atsineštas nuotraukas ir pasidalinti savo įspūdžiais. Po renginio 3 Zanavykų muziejaus darbuotojos ir S.Karčiauskienė susiruošė į sponanišką kelionę po Šakių miestą. Per kelias valandas buvo papasakota daug vertingos informacijos.
Maloniai kviečiame apsilankyti E.Ruzgienės ir S.Karčiauskienės tapybos darbų parodoje „Senieji Šakiai“.
