Cheminės medžiagos yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jų žalingą poveikį suvokiame daugiausia tik pajutę negrįžtamus sveikatos, gyvenamosios, poilsio aplinkos pakitimus. Apsauga nuo cheminių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai tampa aktualesnė dėl labai plataus cheminių darinių vartojimo. Europos Sąjunga (toliau – ES) rengia specialiuosius įstatymus (Reglamentus) dėl ypač pavojingų cheminių medžiagų grupių (biocidų, pesticidų, vaistų, kosmetikos gaminių, endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų (ESAM) saugaus naudojimo. ESAM turi žalingą poveikį organizmų endokrininei sistemai, t. y. negrįžtamai išbalansuoja, slopina, iškraipo hormonų apykaitą. Hormonai reguliuoja tinkamą organizmo raidą, veikia ląstelės dalijimąsi, organizmo augimą, imuniteto stiprumą, individo elgesį ir daugelį kitų procesų. ESAM sutrikdo natūralius hormonų apykaitos procesus, sukelia negrįžtamus organizmo pakitimus, kurie yra sunkiai aptinkami ir iš dalies arba visiškai nepagydomi.
Kokios medžiagos priskiriamos ESAM? Tai medžiagos, kurios keičia endokrininės sistemos funkciją ir inicijuoja neigiamus sveikatos procesus sveikam organizmui arba jo palikuonims ar populiacijoms.
Kaip ESAM ardo organizmo endokrininę sistemą?
ESAM tiesiogiai veikia endokrininę sistemą, sukeldamos organizmo sistemų sutrikimus. ESAM gali imituoti biologinį hormono aktyvumą prisijungdamos prie ląstelių receptorių ir sukeldamos pernelyg didelio masto atsaką (agonistinis poveikis) arba gali blokuoti natūralaus hormono prisijungimą (antagonistinis poveikis). ESAM gali prisijungti prie kraujyje esančių baltymų, trikdyti natūralių hormonų sintezę.
Ką mes žinome apie ESAM?
Aplinkos stebėjimai rodo, kad dėl cheminių medžiagų poveikio pažeidžiama laukinių gyvūnų endokrininė sistema ir ima keistis jų rūšys. Reiškinys pastebėtas įvairiose pasaulio šalyse ir apima moliuskus, vėžiagyvius, žuvis, roplius, paukščius ir žinduolius. Tyrimų ir stebėjimų dėl ESAM poveikio žmogui nedaug; aprašyti atvejai, kai dėl tyčinio ar atsitiktinio tam tikrų cheminių medžiagų poveikio žmogaus endokrininė sistema buvo pažeista. Pažeidimai turėjo labai skausmingą žmogui raišką. Ryškiausias ESAM poveikio žmogaus organizmui pavyzdys yra 1950–1960 metais penkiems milijonams nėščių moterų skirtas dietilstilbestrolis (DES) – sintetinis estrogenas, kad būtų išvengta savaiminių abortų. Savaiminių abortų sumažėjo, tačiau kai kurie gimę vaikai turėjo vystymosi anomalijų, pvz., subrendusioms mergaitėms išsivystė neįprasta makšties vėžio forma. Todėl aštuntajame dešimtmetyje DES buvo uždraustas.
Šiandien identifikuotos kelios potencialių ESAM grupės:
Natūralūs bet kurio gyvūno išskirti į aplinką hormonai. Jie per tarpines grandis gali paveikti kitus gyvūnus (pvz., žmogaus apykaitos atliekos, patekusios į nuotekų vandenis, gali paveikti žuvis upėje).
Natūralios cheminės medžiagos, įskaitant toksinus, kuriuos gamina augalai (fitoestrogenai) ir tam tikri grybai.
Sintetiniu būdu gaminami aktyvūs hormoniniai vaistai (pvz., kontraceptinės tabletės, vėžiui gydyti taikomi hormoniniai preparatai), kurie aptinkami nuotekų vandenyse ir galimai turi poveikį vandens gyviams.
Žmogaus sukurtos cheminės medžiagos ir šalutiniai jų gamybos produktai, patekę į aplinką. Moksliniai tyrimai parodė, kad tikslinės paskirties žmogaus sukurtos cheminės medžiagos gali sukelti endokrininius pokyčius skirtingiems organizmams. Šioms medžiagoms priklauso pesticidai, plastikas, polichlorinti bifenilai, dioksinai, kt. Atkreiptinas dėmesys, kad pagamintų cheminių medžiagų endokrininės sistemos ardymo aktyvumas yra silpnesnis nei paties organizmo natūraliai gaminamų hormonų: Lietuvos ir Europos vandens aplinkoje žemomis koncentracijomis aptinkami nonilfenoliai, kurių endokrininę sistemą ardantis poveikis siekia tik apie dešimtą tūkstantąją dalį natūralaus hormono estrogeno poveikio. Bet šios medžiagos kaupiasi vandens organizmuose, patenka į žmogaus organizmą, kaupiasi jame ir smarkiai didina hormonų apykaitos sutrikimų ir susirgimų tikimybę.
Pažymėtina, kad iš iki šios dienos identifikuotų ESAM grupių didžiausią grupę sudaro žmonių veiklos produktai, iš kurių pagrindinę dalį sudaro pesticidai. Apie juos, atrodo, mes viską žinome, tačiau prasidėjus sėjos ir sodinimo sezonui turime neužmiršti, kad:
– pesticidų chloruotų angliavandenilių klasės dichlordifeniltrichloretanas (DDT) ir jo analogai lengvai ir ilgam kaupiasi žmogaus organizme ir blokuodami nervinių kamienų natrio kanalėlius sukelia galūnių ir raumenų drebėjimą, kuris neužkirtus galimybės pesticidui patekti į organizmą virsta traukuliais. Lėtinio apsinuodijimo atveju skatinama piktybinių auglių, krūties, smegenų, sėklidžių vėžio rizika. Specifinių medicinos pagalbos priemonių nėra. Gydymas simptominis. Šių medžiagų skilimo pusperiodis yra labai ilgas, dėl to vartojimas yra apribotas tiek Europoje, tiek JAV.
– Kita ypač kenksmingų pesticidų klasė yra acetilcholinesterazės inhibitoriai (karbamatai, organofosfatai), kurie turi trumpą gyvavimo pusperiodį, yra efektyvūs, naudojami labai plačiai. Apsinuodijimo klinikai būdingas centrinės nervų sistemos sudirginimas iš pradžių, vėliau – slopinimas su būdingu raumenų silpnumu ir paralyžiumi. Mirties priežastis dažniausiai – nutrūkęs kvėpavimas. Apsinuodijus šios klasės pesticidais taikomi antidotai ir mechaninė plaučių ventiliacija. Prieš pirkdami acetilcholinesterazės inhibitorių klasės pesticidus pagalvokite, ar sugebėsite suteikti pirmąją pagalbą taikydami antidotus ir mechaninę plaučių ventiliaciją. Kvėpavimo sistemos sauga yra ypač aktuali COVID-19 pandemijos metu.
– Botaniniai pesticidai (insekticidai): nikotinas – veikia nikotininius cholinoreceptorius, sutrikdo nervinio signalo perdavimą, sukelia paralyžių ir centrinės nervų sistemos slopinimą; gydymas tik simptominis ir palaikomasis; rotenonas (augalinis alkaloidas) – skatina virškinimo trakto nepakankamumą, konjunktyvitą ir dermatitą; gydymas simptominis; pyretrumas – dažniausia sukelia kontaktinį dermatitą; patekus jo į burną ir gleivines gali vystytis centrinės nervų sistemos sudirginimas, traukuliai ir periferinių nervų pažeidimai; gydymas simptominis, esant reikalui taikomas gydymas nuo traukulių. Prieš pirkdami ir naudodami insekticidus pagalvokite, ar sugebėsite suteikti pirmąją pagalbą prasidėjus centrinės nervų sistemos slopinimui, virškinimo sutrikimui, konjunktyvitui ir dermatitui, nes visais minimais atvejais gydymas yra tik simptominis.
Jeigu vis dėlto planuojate naudoti pesticidus, tai griežtai laikykitės sveikatos ir aplinkos saugos prevencinių priemonių:
- Pagal galimybes pasirinkite mažiausią įtaką sveikatai ir aplinkai turintį pesticidą. Informacija pateikta preparato (mišinio) saugos duomenų lape ir privalo būti parašyta valstybine kalba.
- Įdėmiai perskaitykite preparato naudojimo instrukciją. Pasirūpinkite turėti darbo vietoje visas priemones, kurios galėtų pagelbėti nelaimingo atsitikimo atveju (atsiradus apsinuodijimo požymiams).
- Būtinai naudokite saugaus darbo priemones pagal instrukcijos reikalavimus (pirštines, akinius, kt.).
- Naudokite preparatą instrukcijoje nurodytomis sąlygomis.
- Patikrinkite ruošiamo naudoti preparato galiojimo datą. Negalima naudoti preparatų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs.
- Dirbdami su preparatu nevalgykite, negerkite, nerūkykite.
- Baigę darbą nuimkite apsaugos priemones instrukcijoje nurodyta tvarka.
- Darbo metu šalia savęs turėkite mobilųjį telefoną (kad galėtumėte iškviesti pagalbą).
Dr. Viktorija Karlienė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos vyriausioji specialistė
