Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius apžvelgdami svarbiausius savaitės įvykius didžiausią dėmesį skyrė situacijai Rusijoje.
R. Juknevičienei šią savaitę pavyko į Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, kuris susijęs su žmogaus teisių apsauga Europos Sąjungos viduje, darbotvarkę įtraukti klausimą dėl Lietuvos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų, dalyvavusių Sausio 13-osios bylos tyrime, persekiojimo. Kremliaus režimas persekioja šios žmones, ir neaišku, kokiu pagrindu jiems kelia bylas. Klausimų daug, nes šiuo atveju nėra aiškus Interpolo vaidmuo – ar šie prašymai dėl sulaikymo priimti pastarosios institucijos iniciatyva.
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, kuriame dirba A. Kubilius, šią savaitę buvo pritarta Lietuvai labai svarbiu klausimu – dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir raginama nepradėti jos komercinės veiklos, kol bus įgyvendintos visos ES saugos rekomendacijos. Po gana solidaraus įvairių frakcijų atstovų balsavimo komitete šiuo klausimu tikimasi, jog vieningas parlamentarų požiūris dėl šios rezoliucijos bus galutinai balsuojant vasarį Plenarinėje sesijoje.
Tačiau svarbiausia šios savaitės politinė tema buvo įvykiai Rusijoje. Visi Europos Parlamente kalbėjo apie Aleksejaus Navalno sulaikymą, protestus Rusijos miestuose ir, žinoma, apie garsųjį filmą apie Putino dvarą, kurio peržiūrų skaičius jau artėja prie 100 milijonų.
„Vyksta procesai, kuriuose reikia susigaudyti bei išmanyti Rusijos specifiką. Todėl vienu iš geriausių ekspertų šia tema EP tapo A. Kubilius, kurio nuomonė atsispindi rezoliucijose bei raportuose Rusijos tema“, – pabrėžė R. Juknevičienė.
Pasak A. Kubiliaus, kalbant apie pačią Rusiją, reikėtų atskirti du dalykus: pirmas – įvykiai vykstantys pačioje Rusijoje, antras – tai kaip į tai reaguoja Vakarai, Lietuvos pozicija ir kaip mes galėtume prisidėti prie galimos Rusijos transformacijos.
„Tai, kas šiuo metu vyksta Rusijoje turi labai daug panašumų su tuo, kas praėjusiais metais vyko Baltarusijoje. Visuomeniniai procesai ir Putino reakcija į žmonių protestą labai panaši į tai, ką darė Lukašenka. Prisipažinsiu, jog praėjusiais metais aš pats netikėjau, kad tokie įvykiai gali vykti Baltarusijoje, tačiau demokratinė revoliucija prasidėjo labai greitai, nes mes nematėme tų vidinių Baltarusijos procesų, neskaitėme „Telegram“ arba „Nexta“. Mano intuicija sako, kad mes galime labai greitai pamatyti ir netikėtą panašaus protesto proveržio bangą ir pačioje Rusijoje“, – sakė A. Kubilius.
Socialiniai tinklai Rusijoje veikia labai plačiai: „Tik tok“, „Moscwatch“. Sociologiniai tyrimai, kurie buvo daromi birželį Baltarusijoje, parodė, jog apie 60 proc. eilinių baltarusių nori permainų, o baltarusiai, supratę, kad tokių, kurie nori permainų, yra dauguma, įgavo pasitikėjimo protestams.
Panašūs tyrimai 2019 m. atlikti Rusijoje rodo, kad apie 59 proc. žmonių pasisako už esmines permainas. Tai reiškia, kad žmonėms atsibodo Putino režimas.
„Dabar tik laiko klausimas, kada Rusijos žmonės galės įsitikinti, jog jų yra dauguma. Putinas seka Lukašenkos keliu ir labiausiai bijo ateinančių Dūmos rinkimų“, – sakė A. Kubilius.
R. Juknevičienė atkreipė dėmesį į padidėjusį propagandos ir dezinformacijos kiekį pačioje Rusijoje, kurioje įvairūs propagandos skleidėjai nesivaldo, yra įpykę ir dažnai kalba visiškus niekus. Kalbėdamas apie „Putino dvarą“ Putinas teigia, jog dvaras jo artimiems giminaičiams nepriklauso, o kam priklauso, pasakyti negali.
Artėjančią savaitę planuojamas labai svarbus aušto lygio Europos Sąjungos pareigūno Josepho Borelli vizitas į Maskvą, o tuo tarpu Putinas pakviestas į Davoso forumą jau tiesia ranką Europos Sąjungai, sakydamas, kad Rusija nori draugauti su ES.
„Panašu, jog šis vizitas gali būti panaudotas propagandos tikslais ir šis veiksmas bus labai naudingas tiems, kurie nori dialogo ir gerų santykių su Rusija, o tokių valstybių Europos Sąjungoje yra ne viena. Tuo pačiu Putinas per savo propagandinius kanalus pradėjo gąsdinti ir kalbėti apie karą. Iš vienos pusės tiesia ranką, o iš kitos gąsdina karu“, – sakė R. Juknevičienė, pabrėždama, kad šis gąsdinimas kartais puikiai veikia.
A. Kubilius kalbėjo, jog būdamas J. Borelio vietoje vizito metu Maskvoje pareikalautų aplankyti kalėjime esantį A. Navalną, tačiau kalbant rimtai, tokio aukšto lygio ES pareigūno vizitas tokiu metu, kai Rusijoje vyks A. Navalno teismas, atrodo labai keistai.
A. Kubilius priminė, jog šią savaitę vyko labai įdomi ir svarbi diskusija su žymiausiais Vašingtono ekspertais, kurie dirba Rusijos klausimais, ir kurie nedviprasmiškai pasisakė, kad jokių „santykių perkrovimų“ su Rusija neturi būti, nes Putinas niekada nesikeis. Stengiamasi turi būti Rusijos žmonėms padėti transformuoti Rusiją į demokratinę valstybę.
R. Juknevičienė priminė, jog mūsų laukia tikrai įdomūs ir svarbūs metai, nes Putinas pats save įvarė į kampą, o artėjantys rinkimai Rusijoje gali būti dar viena priežastis kažką užpulti ar kažką padaryti, kad pakeistų dabar pasaulio žiniasklaidos antraštėse formuojamą naratyvą. Ji taip pat pabrėžė, jog svarbu, kokie santykiai bus tarp JAV ir ES, tačiau labai gerai, kad vis dažniau kalbama, jog Rusija gali būti demokratinė valstybė, o tai yra visai kitokia strategija nei bendradarbiavimas su Putino režimu.
„Esame arti didelių pokyčių, kurie vyksta mūsų kaimynystėje pačių žmonių reikalavimu. Kita vertus, mes matome atsigaunančią transatlantinę bendrystę kovojant už demokratiją, todėl svarbu ir mums patiems suprasti, koks svarbus čia gali būti ir Lietuvos vaidmuo“, – baigdamas pokalbį sakė A. Kubilius.
„За вашу и нашу свободу“, – linkėdama sėkmės Rusijos žmonėms pokalbį pabaigė R. Juknevičienė.
A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo Nr.: SG-20-65
