Europos vartotojų apsauga. 2015 m. pavojingų produktų sąrašo pirmose pozicijose – žaislai ir drabužiai

Europos Komisija paskelbė naujus duomenis, rodančius, kad 2015 m. įvairiose ES valstybėse narėse paskelbta apie daugiau kaip 2 000 pavojingų produktų. Nemažų sunkumų kelia tai, kad daugėja internetu iš trečiųjų šalių įsigyjamų produktų.

Komisija, ES valstybės narės ir įmonės siekia užtikrinti, kad vartotojams pavojų keliančios prekės būtų pašalintos iš Europos rinkos.

„Skubaus perspėjimo sistema padėjo koordinuoti vartotojų apsaugos institucijų veiksmus ir pašalinti pavojingus produktus iš įvairių Europos šalių rinkų. Dar laukia dvi svarbios veiklos sritys: internetu įsigyjami produktai, paštu atkeliaujantys į vartotojų namus, ir vis didėjanti Kinijoje pagamintų produktų dalis, apie kuriuos pranešama naudojantis Skubaus perspėjimo sistema. Birželio mėn. vyksiu į Kiniją, kad sustiprinčiau mūsų bendradarbiavimą su Kinijos valdžios institucijomis produktų saugos srityje“, – sakė už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Věra Jourová.

2015 m. sistemoje užregistruoti 2 072 pranešimai ir 2 745 tolesni veiksmai. Vienai valstybei narei sistemoje paskelbus pranešimą apie pavojingą produktą, kitos šalys gali nustatyti, ar toks produktas yra ir jų rinkoje, ir atitinkamai reaguoti.

Internetu apsiperka daugiau kaip 65 proc. europiečių. Šis skaičius nuo 2006 m. iki 2015 m. išaugo 27 proc. Naujas uždavinys – spręsti su prekyba internetu susijusias problemas, nes namų ūkiai gali paštu parsisiųsti prekių, kurioms netaikyta saugos patikra, iš ES nepriklausančių šalių.

Komisija siekia patobulinti Skubaus perspėjimo sistemą, kad būtų atsižvelgiama ir į šį aspektą. Jau dabar sėkmingai bendradarbiaujama su pasienio kontrolės tarnybomis ir internetinės prekybos platformomis. Prekybai internetu ir toliau bus skiriama nemažai dėmesio. Tai – Komisijos tarptautinės produktų saugos iniciatyvos dalis.

Kokie produktai kelia pavojų?

2015 m. dvi pagrindinės produktų kategorijos, kurioms pritaikytos taisomosios priemonės, buvo žaislai (27 proc.) ir drabužiai bei tekstilės gaminiai (17 proc.). Daugiausia pranešimų apie pavojingas šių dviejų kategorijų prekes buvo pateikta ir ankstesniais metais. Kalbant apie konkretų pavojų, 2015 m. dažniausiai pranešta apie cheminį pavojų (25 proc. visų pranešimų) ir apie pavojų susižeisti (22 proc. visų pranešimų). Pastarasis pavojus ankstesnėje ataskaitoje buvo pačiame sąrašo viršuje.

2015 m. nustatytas cheminis pavojus dažniausiai buvo susijęs su tokiais produktais kaip bižuterija, kurioje rasta žalingų sunkiųjų metalų nikelio ir švino, ir žaislai, kuriuose rasta ftalatų (plastiko minkštiklių, galinčių sukelti nevaisingumą).

Kokia šių produktų kilmė?

62 proc. visų nustatytų pavojingų gaminių buvo pagaminti Kinijoje. Ši šalis – Skubaus perspėjimo sistemoje dažniausiai minėta kilmės šalis. Kinija – didžiausias ES importo šaltinis.

Bendradarbiavimas su Kinijos valdžios institucijomis ir toliau bus ES prioritetas. Visų pirma bendradarbiaujama naudojantis Skubaus perspėjimo sistemos Kinijos mechanizmu, pagal kurią visi su Kinijos

kilmės prekėmis susiję pranešimai perduodami Kinijos administracijai, kad ji galėtų problemą spręsti drauge su gamintoju ar eksportuotoju, jei juos įmanoma nustatyti.

Kol kas Kinijai perduota 11 540 pranešimų ir ji ėmėsi taisomųjų priemonių dėl 3 748 produktų. Neretai gaminio šaltinį nustatyti yra labai sunku.

Komisijos narė V. Jourovà birželio mėn. lankysis Kinijoje, kur aptars produktų saugos klausimus su atsakingais Kinijos pareigūnais.

Pagrindiniai faktai

Nuo 2003 m. veikiančia Skubaus perspėjimo apie pavojų sistema užtikrinama, kad informacija apie visoje Europoje pašalintus iš rinkos ir (arba) atšauktus pavojingus ne maisto produktus būtų greitai perduota valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Tokiu būdu visoje ES galima imtis tinkamų tolesnių veiksmų (uždrausti ar sustabdyti pardavimą, pašalinti iš rinkos, atšaukti arba uždrausti importuoti muitinės institucijoms).

Šiuo metu sistema apima 31 šalį (ES valstybes nares, Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją). Skubaus perspėjimo sistema veikia tik dėl kasdienio ir nuolatinio valstybių narių bendradarbiavimo.