Gegužės mėnuo garsėja ne tik kariniais paradais. Štai 1791 m. gegužės 3 d. Lietuvos ir Lenkijos valstybė priėmė pirmąją Europoje ir antrąją pasaulyje rašytinę konstituciją. Pirmoji tai padarė JAV. Kaip bebūtų, kai kitą kartą viešojoje erdvėje išgirsite užstrigusią plokštelę, ,,mums reikia daugiau vakarietiškų demokratinių vertybių”, atsiminkite štai ką. Mūsų kraštas pirmasis puoselėjo demokratiškas „vakarų“ vertybes. O vakarai mus vijosi.
Dabar belieka tik spėlioti, kaip būtų susiklosčiusi rytų Europos istorija, jei ne rusų okupacija. Tačiau, kai mūsų regionas išsivadavo iš blogio gniaužtų, mes ir vėl esame pirmųjų gretose tarp puoselėjančių bendražmogiškąsias vertybes. O vakarai mus pasivijo tik po mėnesio brutalaus karo.
Mes pirmieji su lenkais bei JAV padėjom skriaudžiamai Ukrainai. Nuo 2014 m. pirmieji siuntėme ginklus ir ėmėmės treniruoti būsimą 2022 m. didvyrių kariuomenę. Ir pirmieji puolėme į pagalbą vasario 24 d. klastingai užpultam draugui. Buvome pirmieji teikdami amuniciją ar su didele meile priimdami Ukrainos šeimas, bėgančias nuo karo. Kol visa vakarų Europa, išskyrus D. Britaniją, trypčiojo vietoje ir skambinėjo tai Putinui, tai Ukrainos prezidentui Zelenskiui. Su raginimu šiam kaip nors susitarti ar su JAV prezidento siūlymu negarbingai pabėgti iš šalies. Iš kurio ir gimė sparnuota Zelenskio frazė, pavertusi jį didvyriu: „Man reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo“. Lyg to būtų maža ką Lietuva darė iki tol – mūsų šalis pirmoji atsisakė remti rusofašistų karo mašiną, nebepirkdama iš jų naftos ir dujų.
Gal esame maža šalis, bet su didele širdimi. Ir garbinga istorija. Tokie ir išlikime savo akyse ir puoselėkime šias vertybes, net tada, kai baigsis šis karas. Reikia būti ne tik kukliems, bet ir mokėti didžiuotis tuo kas esame…. O vakarai tegul mus „vejasi“. Juk smagu, būti pirmiems, tiesa?