Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Tęsiame naują rubriką „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrių, o mūsų pašnekovė – skyriaus vedėja Roberta Kelertienė.
Roberta, būtų labai įdomu sužinoti, koks buvo Jūsų pirmasis darbas?
Augau kaime, todėl nuo mažens teko prisidėti prie įvairių ūkio darbų – nuo daržų ravėjimo iki gyvūnų priežiūros. Nors tai buvo fiziškai sunku, bet išmokau labai daug: atsakomybės, kantrybės ir supratimo, kad jokie rezultatai neatsiranda savaime – jie reikalauja pastangų. Labiausiai įsiminė tėčio pasiūlytas „sandoris“ – vasaros pabaigoje už visus atliktus darbus gavome atlyginimą. Už savo pirmuosius uždirbtus pinigus nusipirkau auskarus ir laikrodį – juos iki šiol saugau. Su jais atėjo ir pirmas tikras suvokimas, ką reiškia dirbti ir užsidirbti.
Jeigu paklausčiau – o kaip atrodo tiesiog įprasta Jūsų skyriaus darbo diena?
Galiu drąsiai pasakyti – pas mus vienodų dienų nebūna. Vieną rytą gali pradėti aiškindamasis situaciją statybvietėje, o vakare – jau spręsti, kaip saugiai nukelti kačiuką iš medžio, kai nei kopėčios, nei ugniagesiai nebegali padėti. Arba tenka organizuoti benamio iškeldinimą iš viešojo tualeto. Kartais atrodo, kad visas darbas – tai nuolatinis bėgimas: nuo vienos problemos prie kitos, nuo dokumentų prie realių situacijų lauke. Bet būtent tai šiam darbui suteikia gyvybės – greita reakcija, sprendimų paieška, gebėjimas suvaldyti bet kokią situaciją.
Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrius rūpinasi labai plačiu savivaldybės gyvenimo spektru. Mūsų atsakomybėje – tiek kasdieniai, matomi darbai, tiek ilgalaikiai projektai, kurių rezultatai pamatomi tik po metų ar dvejų. Vykdome savivaldybės švaros kontrolę, organizuojame viešąjį transportą, rūpinamės gatvių ir šaligatvių tiesimu, apšvietimu bendro naudojimo teritorijose, prižiūrime parkus, fontanus, gėlynus, taip pat – viešuosius tualetus bei sprendžiame beglobių gyvūnų klausimus.
Didelė dalis mūsų darbo susijusi su švietimo įstaigų pastatais – planuojame ir įgyvendiname jų remontus bei modernizavimą. Esame atsakingi už projektų rengimą, viešųjų pirkimų procedūrų iniciavimą, sutarčių priežiūrą, ir programų įgyvendinimą.
Kasdien dalyvaujame susirinkimuose, deriname techninius sprendinius, rengiame leidimus, teisės aktus, atsakymus gyventojams, konsultuojame, bendradarbiaujame su rangovais ir ieškome sprendimų. Tai darbas, kuriame būtinas kruopštumas ir strateginis mąstymas, bet lygiai tiek pat – žmogiškas supratimas, lankstumas ir operatyvumas. Vieną minutę taisai duobę, kitą – aiškiniesi, kodėl kažkas stato tvorą ant šaligatvio. Būtent tas nuolatinis kitimas daro mūsų darbą gyvą, nenuspėjamą ir labai prasmingą.
Kas Jus motyvuoja kasdien ateiti į darbą?
Mano motyvacija – prasmė. Žinau, kad kiekviena sutvarkyta gatvė, naujas gėlynas, išspręsta problema prisideda prie to, kad mūsų visų kasdienybė taptų gražesnė, patogesnė, šiltesnė. Čia gyvena mano šeima, draugai, kaimynai – man labai svarbu, kaip atrodo ir funkcionuoja aplinka, kurioje mes visi gyvename.
Žinoma, ne visada sulaukiame tik teigiamų atsiliepimų – visada atsiras ir piktų komentarų, kritikos. Bet lygiai taip pat daug kas pastebi pokyčius, džiaugiasi ir vertina. Tai įkvepia. Kiekvienas mažas pagerėjimas – kaip plytelė gražesnės savivaldybės mozaikoje. Dar yra kur stengtis, bet jau ir labai daug padaryta.
Kokią frazę dažniausiai kartojate darbe?
„Aš esu dar ir mama.“ Ši frazė man padeda priminti sau ir kitiems, kad be profesinių pareigų esame žmonės. Ir kolega, ir gyventojas turi savo gyvenimą, rūpesčius, džiaugsmus. Ši frazė padeda išlaikyti balansą tarp reiklumo ir žmogiškumo.
Kokia buvo juokingiausia situacija darbe?
Viena linksmiausių – kai kolega, grįžęs iš objekto, į savivaldybės automobilių aikštelę parsivežė „gyvą keleivį“ – žaltį. Jis tyliai įsirangė į automobilį ir išlindo tik grįžus. Visi išsigando, bet juoko buvo dar daugiau. Nuotrauka net pasirodė „Delfi“. Dabar juokaujame, kad mūsų skyriuje dirba ir inžinierius žaltys.
Jei Jūsų darbo vieta būtų pavadinta pagal filmą ar serialą, koks tai būtų pavadinimas?
„Klik! Arba gyvenimas pagreitintai.“ Nes viskas vyksta vienu metu – vos pradedi spręsti vieną klausimą, jau turi reaguoti į kitą. Kartais norisi paspausti pauzės mygtuką… Bet būtent tai ir daro mūsų kasdienybę įdomią.
Koks būtų Jūsų skyriaus darbo tempas?
Tai ne šachmatai, ne maratonas ir net ne „Formulė 1“. Mūsų darbas – tai šiuolaikinė penkiakovė. Turime būti visų sričių profesionalai viename – greiti, empatiški, pasiruošę bet kam. Vieną akimirką rengiam projektą, kitą – kalbam su gyventoju, kuris penktą kartą tą pačią dieną skambina dėl tos pačios problemos. Turime būti ir psichologai, ir derybininkai, ir inžinieriai, o kartais – ir orų nepaisantys keliautojai. Ir net kai pavargstame, vis tiek stengiamės neprarasti šypsenos. Tai darbas, kuriam reikia ir jėgų, ir žinių, ir širdies.
Koks yra didžiausias mitas apie Jūsų darbą?
Kad mes nieko neveikiam. Deja, gatvės pačios nesitiesia, darželiai nesusiremontuoja, šiukšlės neturi išeiginių, o gėlynai nepasodinami be darbo. Už kiekvieno pokyčio slypi kruopštus planavimas, dokumentai, derinimai, priežiūra, įgyvendinimas. Ir žmonės – kurie visa tai padaro.
Kokia buvo sudėtingiausia, bet kartu ir įkvepianti situacija?
Viena įsimintiniausių situacijų buvo susijusi su beglobių gyvūnų gelbėjimu. Gavome skubų pranešimą iš Aplinkos apsaugos departamento ir veterinarijos specialistų – reikėjo nedelsiant paimti apie 20 galvijų iš ūkininko, kuris jų nebegalėjo prižiūrėti ir neturėjo nei pašaro, nei sąlygų. Iš pirmo žvilgsnio – beviltiška situacija: gyvūnai, kuriems reikia skubios pagalbos, ūkininkas, kuris nesutinka jų atiduoti, ir visiškai neaišku, kur tokį kiekį galvijų apgyvendinti. Tačiau visų pastangomis pavyko padaryti tai, kas atrodė sunkiai įmanoma – per kelias dienas pasiekėme taikų susitarimą. Vietoje konflikto – atviras pokalbis. Vietoje baudų – supratimas ir pagarba. Ūkininkas sutiko parduoti galvijus, dar ir gavo už juos pinigų. Ši istorija tapo gražiu įrodymu, kiek daug galima pasiekti, kai vietoje spaudimo pasirenkamas žmogiškas bendravimas. Ji priminė, kad mūsų darbas – ne tik popieriai ir procedūros. Jis tikras, gyvas, kartais sudėtingas, bet būtent todėl – labai prasmingas.
Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate?
Nuo projektavimo klaidų iki gyventojų emocijų. Dažnai tenka būti ne tik inžinieriumi, bet ir psichologu, kartais net taikdariu. Ir nors daug ko nenumato teisės aktai, sprendimus vis tiek reikia priimti – dažnai tiesiog vadovaujantis sveiku protu.
Jei turėtumėte supergalią, kokia ji būtų?
Norų pildymas. Kad visus gyventojų prašymus galėtume išpildyti čia ir dabar. Be pirkimų, derinimų, biudžetų. Kad kiekvienas gyventojas turėtų tai, ko reikia: gatvę, šviesą, vaikų žaidimų aikštelę šalia. Tada būtų mažiau nusivylimo, daugiau džiaugsmo.
Ką Jūsų darbas reiškia gyventojams?
Kiekvienas mūsų darbas yra matomas gyventojams, todėl sulaukiame įvairių komentarų. Tai jautri sritis, todėl neišvengiame gyventojų susierzinimo. Bet labai džiugu, kai kas nors pastebi ir įvertina. Kartą vokietis, atėjęs į savivaldybę, paklausė: „Kas čia pas jus taip gražiai viską daro?“ Kartais reikia svečio žvilgsnio, kad suprastum – mūsų savivaldybė tikrai graži. Ir dar gražiau, kad prie to gali prisidėti savo darbu.
Kuo labiausiai didžiuojatės per pastaruosius metus?
Darbų tiek daug, kad sunku išskirti vieną. Žaidimų aikštelės, stadionai, atnaujinti fasadai, apšvietimo projektai, želdiniai, suoliukai, fontanai, nauji gėlynai, pavasarinės gėlės… Bet labiausiai didžiuojuosi mūsų komanda – darbščia, atsakinga, visada pasiruošusia žengti dar vieną žingsnį pirmyn.
Kokia yra pagrindinė skyriaus misija?
Graži, švari, saugi ir jauki Marijampolė. Kuriama ne šūkiais, o kasdieniais darbais. Tyliai, kantriai, su rūpesčiu ir atsakomybe.
