Santykiai tarp tėvų ir vaikų gali būti labai painūs ir įtempti. Dažnai tėvai priekaištauja vaikams, kad jie yra „nepakankami”, neįsiklauso į paauglius, bandančius jiems pasakyti, jog jaučia spaudimą ir nerimą dėl pažymių, išvaizdos, pomėgių.
Pasak „Erudito” licėjaus psichologės Rūtos Žiaunienės, daugiausia konfliktų kyla dėl to, kad skiriasi tėvų ir vaikų vertybės. Šįkart specialistė stoja jaunų žmonių pusėn ir pataria, kaip apie tai pasikalbėti su tėvais. O pastariesiems primena, kad didžiausia dovana, kurią tėvai gali suteikti savo vaikui – tai laisvė būti tuo, kuo esi, ir už tai jaustis vertinamam.
Būti paaugliu
Tu esi paauglys. Greičiausiai turi sunkumų su savo tėvais. Jie dažnai kritikuoja tave, jog tavo pažymiai nepakankamai aukšti, kad nepakankamai stengiesi mokydamasis, net jei tavo įvertinimai yra geresni nei daugumos klasiokų. Kartais tėvai turi priekaištų tavo išvaizdai, lygina tave su draugų vaikais, nes jie atrodo kaip „normalūs vaikai”. Kartais tenka išgirsti, kad esi tinginys, nes daug laiko praleidi prie kompiuterio ir mažai būni lauke.
Kai tėvai nori, kad tu „pasikeltum” pažymius ir tu tam skiri laiko, tuomet išgirsti, kad nepakankamai judi, tavo fizinis aktyvumas mažas. Kartais jie nepastebi, jog tu turi daugybę užsiėmimų (kuri video, turi savo „YouTube” kanalą, šoki, dainuoji, žaidi futbolą ir dar daug visko). Nori pasikalbėti su tėvais apie patiriamą spaudimą, bet bijai, kad jie tavęs nesupras ir dar labiau užpyks? Ką gi tau daryti?
Kodėl tėvai taip elgiasi?
Tėvai tikrai mano, kad jie daro savo darbą – būna tėvais. Jei paklaustume jų, dėl ko taip elgiasi su tavimi, greičiausiai atsakymas būtų: „nes mes tave labai mylime”. Tėvai įsitikinę, kad geri pažymiai, fizinis aktyvumas nulems tavo puikią ateitį ir laimingesnį gyvenimą. Tėvai netgi mano, kad tai, ką tu laikai spaudimu, yra geranoriška pagalba ir suglumtų išgirdę, kad vaikai nevertina tėvų skiriamo dėmesio. Tačiau gimdytojai nesupranta, kad toks dėmesio ir meilės rodymas tau nepatinka, kelia nerimą ir vis primena, kad tu nepakankamai pasistengei. Užuot gerbę tavo norą užsiimti ta veikla, kuri teikia džiaugsmo, tėvai ją nuvertina ir vadina laiko švaistymu. Kartais tu papuoli į užburtą ratą: jei tu daug sėdi prie pamokų, tu neužtektinai judi, jei daug judi ir sportuoji, tada per mažai laiko praleidi prie pamokų.
Gerai tai, kad tu neprivalai įtikti savo tėvams
Tu neprivalai gauti aukščiausius pažymius, o tavo kūnas neprivalo būti lieknas ar raumeningas, šukuosena tobula. Sveiko žmogaus darbas yra veikiau išmokti patikti sau – ne mamai, ne tėčiui, ne mokytojams ir ne visuomenei, kuri sako, kaip turi atrodyti žmogus. Turi išsiaiškinti, kas tau svarbu, ir ten nukreipti savo energiją. Tau turi rūpėti pusiausvyra, o ne per didelis nerimas, mokymasis, o ne pažymiai dienyne, tobulėjimas, o ne tobulumo siekimas, grožis, kaip tu jį supranti, o ne kaip diktuoja visuomenė.
Jei susiduri su panašiais sunkumai, verta žinoti, kad galbūt tavo tėvai patyrė panašų spaudimą. Seneliai vis skatino stengtis labiau, mokytis geriau ir mažiau švaistyti laiko „niekams”. Arba atvirkščiai, seneliai visai nekreipė į juos dėmesio ir jie svajojo, kad kas nors būtų tiek investavęs į jų sėkmę, kiek jie investuoja į tavo, rodydami tau dėmesį.
Jei tu vardan aukščiausių įvertinimų patirsi daug nerimo, streso, nuolat galvosi, jog esi „nepakankamas”, tai nebus tavo sėkmingo gyvenimo pradžia. Jei dėl savo išvaizdos nuolatos jausi įtampą, badausi ar priešingai, intensyviai sportuosi ir jausiesi išsekęs, tai taip pat nėra tai, ko sau linkėtum.
Tikrasis konfliktas tarp tavęs ir tėvų yra ne dėl to, jog nesilaikai jų taisyklių, o dėl to, kad jūsų vertybės yra skirtingos. Jei tau sunku pasikalbėti su tėvais be pakelto tono ir pertraukinėjimų, pabandyk parašyti jiems laišką.
Nuo ko pradėti pokalbį ar laišką?
- Gali pasakyti ar parašyti, kad vertini jų pastangas rūpintis tavo ateitimi, supranti, jog tai yra tavo labui. Gali paaiškinti, kad net jei jų tikslas yra išauklėti tave, padaryti tavo gyvenimą visavertį, būdai, kuriais jie bando tai pasiekti, neveda link to.
- Pranešk, kad jauti nuolatinį nerimą ne dėl to, kad esi prastas mokinys, o dėl didelio jų dėmesio ir spaudimo – būtent tai trukdo mokytis.
- Nesivaržyk tėvams pacituoti mokslinius tyrimus, kurie sako, kad geriems rezultatams didesnę įtaką turi mokinio vidinė motyvacija (prasmės suradimas, vidinis noras mokytis), o ne išorinė (pažymiai, tėvų pripažinimas).
- Kalbėdamas apie komentarus dėl tavo išvaizdos, pasakyk, kad džiaugiesi kaip atrodai, tau patinka tavo stilius ir kūnas, o jų pastabos skaudina. Taip pat gali pasidalinti, kad kartais jauti, jog jų meilė priklauso nuo tavo išvaizdos, jų meilę gali užsitarnauti tik atrodydamas taip, kaip jie nori.
- Laišką ar pokalbį gali užbaigti paaiškindamas, kad didžiausia dovana, kurią tau gali duoti tėvai – yra laisvė būti tuo, kuo esi, ir už tai jaustis vertinamas. Tu darai geriausia, ką gali, turi daug kitų užsiėmimų ir vertini savo poilsio laiką. Jei sulauksi palaikymo iš tėvų, tarpusavio santykiai bus tik stipresni.
Tikėkimės, kad tavo laiškas ar pokalbis padės tėvams geriau tave suprasti, atkreipti dėmesį į patiriamus sunkumus. Jei taip neįvyks, visada gali kreiptis į psichologą ar kitą suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki. Jie tau padės bendraujant su tėvais. Bet kuriuo atveju, išsiaiškinti savo vertybes ir jas apginti yra labai gera patirtis, kuri pravers gyvenime.
