Prasidėjus šaltajam metų sezonui padidėja gyventojų sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. Labai svarbu atpažinti pirmuosius šių ligų požymius tam, kad laiku pasirinktume tinkamą gydymo būdą bei kreiptumės neatidėliotinos pagalbos į gydymo įstaigas. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pasireiškia gerklės skausmu, čiauduliu, sloga ir gali nežymiai pakilti kūno temperatūra. Gydytojai nerekomenduoja temperatūros iki 38 laipsnių mažinti, nes taip organizmas kovoja su infekcija. Susirgus gripu dažniausiai pakyla aukšta temperatūra, kuri neretai būna daugiau nei 39 laipsniai C, jaučiamas didelis bendras silpnumas ir nuovargis, visų kūno raumenų, sąnarių, akių, galvos skausmas, kamuoja sloga, kosulys. Staigi ligos pradžia ir karščiavimas yra vieni iš pagrindinių gripo simptomų. Žmogus gali užkrėsti kitus sirgdamas ne tik sunkia, bet ir lengva gripo forma. Ypač didelį pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantieji, kurie nežinodami apie susirgimą gripu, išskiria virusus per kvėpavimo takus su seilių lašeliais (kalbėdami, kosėdami, čiaudėdami). Susirgus gripu sutrinka įvairios organizmo funkcijos, suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išsiskyrimas bronchuose, susilpnėja organizmo atsparumas. Prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri gali sukelti kartais net mirtinas komplikacijas – plaučių, širdies raumens, vidurinės ausies, galvos smegenų uždegimus, bronchitą. Sergantiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms gripas gali būti labai pavojingas ir pagreitinti įvairių lėtinių plaučių, širdies, inkstų ir kitų ligų paūmėjimus.
Kaip išvengti pavojingos užkrečiamosios ligos – gripo?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Padidėjus sergamumui gripu patariame:
- vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, nesilankyti sporto renginiuose, šventėse;
- nesilankyti turguose, prekybos centruose;
- reguliariai plauti rankas;
- neliesti veido, akių, nosies, burnos rankomis, nes per akių, nosies, burnos gleivines virusai lengvai patenka į organizmą;
- vengti kontakto su sergančiuoju, laikytis saugaus atstumo, vengti lankytis sergančiųjų namuose;
- patalpas dažnai vėdinti ir drėgnai valyti.
Susirgus gripu patariama:
- likti namuose ir kviestis gydytoją į namus bei vartoti jo paskirtus vaistus;
- kosint ir čiaudint prisidengti burną ir nosį, o panaudotą popierinę nosinaitę išmesti į sandarią šiukšlių dėžę;
- būtina dažnai vėdinti patalpas, valyti jas drėgnai, nes išsausėjusi kvėpavimo takų gleivinė tirštėja ir nesugeba pašalinti susikaupusių gleivių;
- taip pat neužmirškite gerti daug skysčių: negazuoto ar gazuoto mineralinio vandens, sulčių, įvairių arbatų;
- kuo daugiau ilsėtis ir gerai išsimiegoti.
|