Prieškario sūduvių spaudoje radau straipsnį „Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi/ V. Kudirkos mokyklą Naumiestyje atidarius“. 1932 m. prie prūsų ir lietuvių sienos įsikūrusiame Naumiestyje įvyko pradžios mokyklos atidarymo iškilmės. Į šventę iš Kauno atvyko ministrai ir inspektoriai. O už tiltelio egzistavusios vokiečių žemės atvyko Širvintos miestelio burmistras.
Anot 1932 m. šaltinių „Pereitą sekmadienį naumiestiečiai turėjo nepaprastą šventę. Tą dieną įvyko vieno mūsų patriarcho, himno autoriaus daktaro Vinco Kudirkos pradžios mokyklos atidarymas.
Tą dieną oras pasitaikė gražus, todėl žmonių susirinko labai daug. Jau iš pat ryto miestas pasipuošė vėliavomis. Vidudienyje mokyklos aikštėje grupavosi būriai vaikų. Visi rengėsi sutikti aukštuosius Kauno svečius.
Į iškilmes atvyko švietimo ministeris p. Šakenis, švietimo ministerijos III departamento direktorius p. Daniliauskas, Šakių apskrities viršininkas p. Kerpė ir kiti. Taip pat atvyko kaimyninio Vokietijos miesto Širvintos burmistras ir vokiečių mokyklos rektorius.
Ministeriui pasirodžius, ugniagesių orkestras jį sutiko maršu. Vaikai sutartine traukė „sveikas, sveikas, sveikas“. P. Šakenis susirinkusiems pasakė ilgą kalbą. Prisiminė tuos baisius tamsybės ir priespaudos metus. Kalboje buvo pabrėžta, kad švietimo srityje Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų tautų. Tam žinoma reikia tinkamų sąlygų, todėl naumiestiečiai šia mokykla tikrai galės didžiuotis. Tuo labiau, kad tai mūsų tautos žadintojo Vinco Kudirkos vardo mokykla.
Naumiesčio klebonas, kanauninkas Vizgirda atliko šventinimo ceremonijas. O po jų buvo pasirašytas iškilmių aktas.
Iš čia svečiai su p. ministeriu apžiūrėjo bažnyčią, kuri statyta dar prieš 150 metų (1781-1783 autor. pastab.). Tai turbūt gražiausia šventovė visoje Suvalkijoje. Po to visi nuvyko į kapines aplankyti a.a. dr. Vinco Kudirkos kapo. Vėliau apsilankė prie namuko, kuriame himno autorius gyveno ir skambino savo varpais.
Dabar (tarpukariu autor. pastab.) šis namas priklauso vienai vokietei. O ši vienoje namo pusėje įrengusi parduotuvę, o kitame gale gyvena pati. Namukas senas, apleistas, stogas skylėtas. Iki šiol buvo manoma visa tai restauruoti, bet vėliau prieita išvados, kad tai neapsimoka. Vyr. statybos inspekcija pabrėžė, kad ko gero jį reikės nugriauti.
Vėliau visi svečiai buvo pakviesti į naują mokyklos salę pietų. Čia dalyvavo pasienio baro viršininkas p. Igaunis, teisėjas p. Penčyla, viršaitis Pranaitis, notaras p. Lapušinskas, E. Malcanas iš Šakių ir kiti. Dalyvavo ir žydų bendruomenės atstovai, ir miesto tarybos nariai: mokytojas Chanovičius, p. Finas, adv. Šimbergas, inžinierius Feldšteinas.
Pietų metu pirmas prabilo Naumiesčio burmistras p. Skirgaila. Dėkojo vyriausybei už paramą statant V. Kudirkos mokyklą. Tėvų komiteto vardu adv. Stankūnas dėkojo visiems tiems, kurie prisidėjo prie statybų. Senoje mokykloje neturtingų tėvų vaikai dažnai sirgdavo dėl netinkamų sąlygų. Daugybė Ačiū skambėjo inžinieriui p. Stanaičiui, kuris išjudino visą šitą reikalą.
Į visų kalbas ir linkėjimus atsakė iš Kauno į Naumiestį atvykęs švietimo ministeris p. Šakenis. Trumpai papasakojo apie mokyklų reikšmę lietuviams. Džiaugėsi, kad pagaliau pradžios mokslas yra privalomas.
Pietų metu buvo pagrota smuiku ir pianinu, kas visiems dalyviams sudarė linksmą nuotaiką. Užbaigiant Naumiesčio burmistras p. Skirgaila ministerį prašė perduoti Jo ekscelencijai Respublikos prezidentui A. Smetonai nuoširdžius naumiestiečių linkėjimus. Sugiedojus tautinį himną iškilmės baigėsi.
Ir iš tikrųjų Vinco Kudirkos vardu pavadinta mokykla Naumiestyje, bus viena gražiausių visoje Lietuvoje. Jos statyba yra moderniško stiliaus. Šis septynių komplektų ir dviejų aukšto mūro pastatas su visais patogumais kaštavo tik 163.000 tūkstančius litų. Tokią mokyklą pastatyti Kaune kaštuotų tris kartus daugiau. Mokykloje bus penkios klasės lietuvių ir dvi klasės žydų vaikams.
Mūsų didžiajam tautos vyrui pagerbti ir jo vardui įamžinti tai bus bene geriausias paminklas. O mūsų vakarų kaimyno pasienyje tai bus didelė kultūros tvirtovė. Šios mokyklos vidaus sienoje įrašyta: „Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi“, – pasakojimą baigia įvykių liudininkas.
Vincui Kudirkai pagerbti po dviejų metų miestelio centre iškils dar didesnis ir įspūdingesnis atminimo įamžinimas. Ta proga 1934 m. Naumiestyje lankysis jau ne švietimo ministras, o Respublikos prezidentas A. Smetona. Naumiesčio centre iškilusi himno autoriaus skulptūra taps pretekstu pakeisti miestelio pavadinimą. Nuo 1934 m. visi jį vadins Kudirkos Naumiesčiu.
Straipsnyje minėta pradžios mokykla pokaryje išaugs į progimnaziją, vėliau įgaus vidurinės mokyklos statusą.
Prabėgus daugiau nei aštuoniems dešimtmečiams nuo „moderniškos“ mokyklos atidarymo iškilmių, 2005 m., švietimo įstaigai bus suteiktas gimnazijos vardas. Pasienio miestelio gimnazijoje dabar mokosi beveik keturi šimtai mokinių, ir dirba beveik penkiasdešimt mokytojų.
Tomas Sušinskas
