Beveik 10 karantino savaičių daugelis šalies gyventojų dirba nuotoliniu būdu iš namų. Ar per šį laikotarpį pasikeitė gyventojų saugos įpročiai? Ar jie pradėjo labiau rūpintis savo ir savo namų saugumu? Deja, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, gaisruose nuo kovo 16 iki gegužės 20 d. žuvo 20 gyventojų. Pernai žuvusiųjų tuo metu buvo 17. Traumų gaisruose šiemet patyrė 24 gyventojai, pernai – net 40. Miestuose žuvo 6 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 14.
Tiek pernai, tiek šiemet dėl neatsargaus rūkymo žuvo 8 žmonės, 4 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (pernai – 2), 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų (pernai – 1), 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (pernai taip pat 2). Dar 4 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Per šį laikotarpį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų sumažėjo net 41 proc. Pernai jų kilo 4530, o šiemet – 2679. Beje, net 53 proc. sumažėjo ir gaisrų atvirosiose teritorijose.
Nuo kovo 16 iki gegužės 20 d. daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 1404, arba 52,4 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 880 ha. Pernai užgesinti 3007 gaisrai atvirosiose teritorijose, jų metu išdegė daugiau kaip 2700 ha. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje atvirosiose teritorijose užgesint 598 gaisrai, Kauno – 193, Šiaulių – 139, kitose apskrityse jų kilo mažiau.
491 gaisras užgesintas gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 18,3 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 15 gyventojų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų ir žuvusiųjų čia užfiksuota daugiau. Pernai per šį laikotarpį kilo 482 gaisrai, kuriuose žuvo 11 gyventojų, t. y. šiemet čia žuvo 4 gyventojais daugiau. Be to, 214 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (15,4 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai kilo 253 gaisrai), kuriuose žuvo 2 gyventojai (pernai – 3). Degė 125 transporto priemonės (pernai per tą patį laikotarpį tokių gaisrų buvo 200), o juose sugadinti 95 lengvieji automobiliai. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 28 gaisrai, pernai – 35, t. y. šiemet 20 proc. mažiau.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (30,6 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,2 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (12,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (8,9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (4,4 proc.), neatsargus rūkymas (2,0 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (1,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (1,6 proc.). Be to, įregistruoti 56 padegimai (2,1 proc.), o 201 gaisro (7,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Pernai nuo pašalinio ugnies šaltinio kilo 40,6 proc. gaisrų, žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo – 17,1 proc., neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi – 16,6 proc., krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų – 6,2 proc., elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų – 3,8 proc., neatsargaus rūkymo – 2,1 proc. gaisrų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija
