Didelis sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje išlieka opia problema – pernai kraujotakos sistemos ligos tapo kas antros šalyje registruotos mirties priežastimi. Mirštamumas nuo šių ligų Lietuvoje yra dukart didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Kardiologijos specialistų teigimu, siekiant pagerinti esamą situaciją, būtina veikti dviem kryptimis – sveikatos prevencija visose gyventojų amžiaus grupėse ir inovatyvių gydymo metodų taikymas jau sergantiems pacientams.
Rugsėjo 24-ąją vykusiame renginyje „Širdies ir kraujotakos ligų tendencijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Ką galėtume padaryti kitaip?“ medikai aptarė naujausius Europos Tarybos iškeltus tikslus, kaip gerinti ŠKL situaciją bendrijoje, ir diskutavo, kas galėtų padėti Lietuvai prisijungti prie mažesnį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų turinčių šalių grupės.
Su širdies ir kraujagyslių ligomis sukeliamu dideliu mirtingumu susiduria visa Europos Sąjunga (ES). Bendrijoje kasdien nuo ŠKL miršta 5 tūkst. žmonių – daugiau nei 1,7 mln. per metus. Tuo tarpu ŠKL diagnozę kasmet ES išgirsta net 13 mln. žmonių. Tai paveikia ne tik žmonių gyvenimo kokybę, bet ir produktyvumą – 2021-aisiais ES ekonomika dėl širdies ir kraujagyslių ligų prarado 282 mlrd. eurų.
Pasak Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) prezidento prof. Tomo Lapinsko, didelis sergamumas ŠKL kelia susirūpinimą jau ne pirmus metus, tad ES Taryba šiais metais yra parengusi planus, kaip iš esmės gerinti ŠKL padėtį bendrijoje.
„Šiuo metu yra rengiamas ES širdies ir kraujagyslių sveikatos planas, dar šiemet turėtų būti pristatytos būsimos politikos pirmosios gairės. Gausybė ekspertų siekia sukurti koordinuotų veiksmų visoje ES sistemą, kuri leistų pašalinti esamas nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų spragas ir skatintų novatoriškų sprendimų pacientams kūrimą“, – komentavo prof. T. Lapinskas.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė pažymėjo, kad tarp yra kelios pagrindinės būsimos politikos linijos. Tai – būtinybė skatinti sveiką gyvenseną visose amžiaus grupėse, formuojant visuomenės sveikatos politiką; užtikrinti ankstyvą ŠKL diagnostiką, investuojant į šiuolaikines tyrimų metodikas bei ankstyvosios atrankos programas; mažinti atotrūkį nuo Vakarų Europos šalių, diegiant naujas, minimaliai invazyvias ŠKL gydymo technologijas ir užtikrinti vienodas galimybes naudotis aukšto lygio sveikatos priežiūra ir inovacijomis. Pastarosioms skiriamas ypatingas dėmesys – keliamas tikslas daugiau investuoti į inovacijas ir skatinti jų kūrimą, nes inovacijų reikia ne tik diagnozuojant ŠKL, bet ir užtikrinant tinkamą prevenciją bei gydymą.
„Ekspertų teigimu, jei 70 proc. širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių rizikos veiksniai būtų valdomi geriau, per ateinančius 10 metų ES būtų galima išvengti daugiau kaip 1 milijono mirtinų ŠKL atvejų. Tai reiškia, kad būtina kuo anksčiau nustatyti ŠKL rizikas, užtikrinti reikiamą pagalbą pacientams, kad šie gerintų kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės rodiklius, taip pat taikyti efektyvią antrinę prevenciją, kad ŠKL atvejų nepasikartotų“, – vardija prof. S. Glaveckaitė.
ŠKL problemoms spręsti reikalingas dialogas
Mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje yra 2,3 karto didesnis, o nuo išeminės širdies ligos – net 4,4 karto didesnis už ES vidurkį.
Pasak prof. Remigijaus Žaliūno, siekiant pakeisti esamą situaciją, būtinas aktyvesnis visų suinteresuotų šalių – gydytojų, pacientų, plačiosios visuomenės, taip pat valdžios institucijų – indėlis. Bendros pastangos turi būti nukreiptos dviem kryptimis – sveikatos apsaugos prevencija, siekiant žengti sveiko senėjimo keliu, taip pat pažangių gydymo metodų taikymas sergantiems pacientams.
„Pagal sergamumą ir mirštamumą nuo ŠKL esame vieni paskutinių ES. Tačiau labai norėtųsi, kad nebūtume paskutiniai bent jau pagal inovatyvių vaistų įdiegimą ir taikymą. Deja, kol kas pažangūs ir modernūs ŠKL gydymo metodai Lietuvoje dar nėra kompensuojami, todėl ir nėra plačiai taikomi“, – teigia R. Žaliūnas.
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. T. Lapinskas apžvelgė ir pagrindinius šalies kardiologų veiklos prioritetus.
„Esame apsibrėžę, kad turime imtis reikšmingų pokyčių ten, kur yra didžiausios problemos valdant ŠKL situaciją Lietuvoje. Šiuo metu didžiausią poveikį visuomenės sveikatai turi 4 pagrindinės ligos – išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas ir vožtuvinė širdies liga. Siekiame paveikti šias ligas visose grandyse – nuo rizikos susirgti numatymo iki veiksmingo gydymo ir atkryčių prevencijos“, – sako prof. T. Lapinskas.
Jis pažymėjo, kad daugelis šalies gyventojų kenčia nuo tokių rizikos veiksnių, kaip padidėjęs cholesterolio kiekis, hipertenzija, nutukimas, rūkymas. Ypač sudėtinga padėtis šalies regionuose – net 12-oje savivaldybių mirtingumas nuo ŠKL viršija šalies vidurkį. Tai sąlygoja tiek sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, tiek nepakankamas jų finansavimas. Kardiologų draugija pabrėžia, kad ŠKL problemas galima spręsti tik visiems kartu.
„Pavyzdžiui, išeminė širdies liga yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, sudaranti trečdalį visų mirčių ir nusinešanti 4 kartus daugiau gyvybių nei ES vidurkis. Siekiant spręsti šią situaciją, reikia stiprinti ne tik pacientų edukaciją, bet ir galimybes tobulėti sveikatos priežiūros specialistams bei taikyti šiuolaikines technologijas kardiologijoje. Tam būtinas visapusiškas dialogas su visomis suinteresuotomis šalimis – visuomene, medikais ir politikais“, – pažymėjo LKD prezidentas.
Reikalingi vaistai vis dar neprieinami visiems
Kardiologijos profesorės Olivijos Dobilienės teigimu, nors Lietuvoje veikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios dėka galime įvertinti 40-60 metų vyrų ir moterų riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, deja to nepakanka.
„Lietuvoje veikianti miokardo infarkto ir insulto klasterių sistema užtikrina galimybę sergantiems infarktu ar insultu kaip galimai greičiau pasiekti centrus specializuotam gydymui, atnaujinama greitosios medicinos pagalbos sistema, tačiau, mes vis dar nesumažiname sergamumo ir mirtingumo nuo širdies kraujagyslių ligų. Atsiliekame ne tik nuo tarptautinių Europos ir Amerikos kardiologų draugijų rekomendacijų, bet ir skiriamės nuo Latvijos, Estijos ir Lenkijos bei kitų Europos šalių, nes neturime galimybių gydyti dislipidemijos – t. y. efektyviai mažinti padidėjusios cholesterolio koncentracijos kompensuojamais inovatyviais vaistais“, – pažymėjo prof. O. Dobilienė.
Jos teigimu, Lietuvoje yra tik dviejų grupių kompensuojami medikamentai, kurie mažina MTL cholesterolį – statinai ir cholesterolio reabsorbcijos inhibitoriai.
„Tačiau, jei paciento cholesterolio koncentracija didelė, jei šių medikamentų nepakanka, ar pacientas jų netoleruoja ar yra medicininių kontraindikacijų jiems – mes tampame bejėgiais“, – renginyje patirtimi dalijosi kardiologė.
Kaip pavyzdį gydytoja kardiologė nurodė atvejį, kai penkiasdešimtmetis vyras šių metų pavasarį persirgo miokardo infarktu, po kurio vis dar yra nedarbingas. Mažinant cholesterolį šiam pacientui tenka vartoti maksimalias vaistų dozes, tačiau MTL cholesterolio niekaip nepavyksta sumažinti iki reikiamo. „Man labai apmaudu, kai pacientui negaliu nieko pasiūlyti, jei jis savo lėšomis nenusipirks inovatyvių vaistų. Tikėtina, kad pacientas turi genetinį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jis yra lieknas, nerūko, sveikos gyvensenos, tačiau aš negaliu sumažinti jo rizikos patirti pakartotinį miokardo infarktą, nes mes jam negalime užtikrinti efektyvaus gydymo“, – reziumavo prof. O. Dobilienė.
Artėjant Pasaulinei širdies dienai (rugsėjo 29 d.) Lietuvos širdies asociacijos ir Lietuvos kardiologų draugijos iniciatyva, skverelyje priešais nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką Vilniuje, demonstruojama meninė instaliacija „Našlių medis“, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų situaciją Lietuvoje.
