Karo Ukrainoje du šimtai šešiasdešimt šešta diena (lapkričio 16, trečiadienis)

Tai, kas vyksta sausumos fronte, šiandien mažai ką bedomina. Visų dėmesys – raketos sprogimui Lenkijoje. Taigi, kas čia nutiko? Štai kaip aš mačiau situaciją vakar vakare:
Masinė raketų ataka prieš Ukrainą. Lenkijoje, vos už kelių kilometrų nuo sienos, įvyksta sprogimas. Apverčiama traktoriaus priekaba, žūsta du Lenkijos piliečiai.

Apžiūrėjus negausias nuotraukas iš įvykio vietos ir galimai iš įvykio vietos, man kilo kelios išdėstytos versijos:
1. NEPASITVIRTINO. Rusijos raketa nukrypo nuo taikinio. Versija buvo pagrindinė, nes panašiai nutikę ne kartą (rusų raketa yra numušusi namo balkoną Irane), o sovietinių/rusiškų raketų netaiklumas gerai žinomas.
Neatitikimai: sprogimo padaryta duobė yra per maža, NĖ VIENA Rusijos iki šiol naudota raketa (Iskander“, „Kalibr“, „Kinžal“, „Točka-U“, X-101, X-55 ir pan.) tokios mažos duobės nepadarytų. Tačiau ją galėtų palikti kokia nors kita, iki šiol nenaudota raketa. Pvz., pagaminta Irane. Kadangi vengta paminėti raketos tipą (o jis buvo aiškus iš karto, vos atvykus specialistams), taip pat labai rūstūs lenkų veidai tokį įtarimą tik sustiprino – iranietiškos raketos mažai žinomos, o ir kalbėti apie jas be tvirto įsitikinimo negalima. Tačiau netrukus ją paneigė oficialus lenkų pranešimas, kad raketa – rusiška.

2. LAUKIAME OFICIALAUS PATVIRTINIMO. Šiuo metu atrodo realiausia. Raketa yra ukrainiečių oro gynybos, nukrypusi nuo taikinio, jį pametusi arba techniškai sugedusi. Antra po pagrindinės. Taip pat labai dažnas atvejis, kai nukrypę priešlėktuvinės raketos padaro žalos aplinkai. Realiausia – kad tai sistemos S-300 raketa. Atskrieti iki Lenkijos ji gali nesunkiai. Internete pasirodė raketos S-300 nuolaužos, neva rastos įvykio vietoje. Šios raketos taip pat buvo gaminamos Rusijoje, todėl atitiko oficialius lenkų pranešimus. Rūstūs lenkų veidai irgi tiko šiai versijai – labai sunku žinoti, kad tavo šalies piliečius nukovė visomis išgalėmis remiamų ukrainiečių raketos.
Neatitikimai: nebuvo galima patvirtinti nuotraukų su S-300 nuolaužomis tikrumo, jos daugiausia plito rusiškuose šaltiniuose. Antras, ir svarbiausias faktorius – Ukrainos valdžia KATEGORIŠKAI NEIGĖ, kad tai gali būti ukrainiečių raketa, ir KATEGORIŠKAI TEIGĖ, kad toje vietoje visiškai nešaudė.

3. NEPASITVIRTINO. Po traktoriaus priekaba sprogo po žeme buvęs antrojo pasaulinio karo bomba arba artilerijos sviedinys. Ši versija svarstytina tik todėl, kad niekada neatmetu nė vienos.
Neatitikimai – vienas, bet neatremiamas: pagal nuotraukas akivaizdu, kad sprogimas įvyko į žemę įsirėžus raketai, bombai, sviediniui, o ne sprogus užtaisui po žeme.
Taigi, kaip rusų gamybos ukrainiečių oro gynybos sistemos raketa atskriejo į Lenkiją? Labai paprastai: buvo sugedusi, „pametė“ taikinį, arba taikinį, į kurį nusitaikė, numušė kita ukrainiečių oro gynybos raketa. Neturinti taikinio raketa ta pačia balistine trajektorija nulėkė į Lenkiją ir sprogo. Noriu pabrėžti, kad ukrainiečiams nereikėjo raketos iššauti į Lenkijos pusę, ji greičiausiai ten pasisuko pati, sekdama taikinį.
Kalbėdamas ir rašydamas sakiau – kokia bebūtų situacija, kalta yra Rusija. Todėl, kad užpuolė Ukrainą, todėl, kad apšaudo civilę infrastruktūrą, todėl, kad šaudo pavojingai arti sienos su Lenkija.

Aš įsivaizduoju, kaip blogai jaučiasi ukrainiečiai, iššovę šią raketą. Aš suprantu žuvusių lenkų artimųjų skausmą ir juos užjaučiu. Bet, pakartosiu – dėl šio nelaimingo atsitikimo yra kalta Rusija.

Kaip suprantate, Rusija kalta nesijaučia. Kremlius ir Rusijos režimas džiūgauja – jiems labai smagu, kad mums skauda.
Negaliu nepagirti Lenkijos – čia reakcija ir komunikacija buvo beveik be priekaištų. Rašau 9.
NATO ir ES pademonstravo vienybę, padėties supratimą ir sveiką protą. Rašau 10.
Ukrainos veiksmų nevertinsiu. Jie prisiėmė atsakomybę, jie kariauja, o kritikos strėles yra kam laidyti ir be manęs.

Taigi, vakar keldamas versijas neapsirikau. Jų visų neišsakiau ne todėl, kad „nesuklysčiau“, o todėl, kad noriu elgtis atsakingai. Neapsirikau ir dėl to, kad bus nuspręsta stiprinti Lenkijos oro gynybą pasienyje su Baltarusija ir Ukraina.

Šiandien girdėjau daugybę priekaištų, kad meluojama dėl NATO valstybių oro gynybos pajėgumų. Nemeluojama. Tai yra brangus pajėgumas, kurį galima naudoti pridengti tik svarbiausiems ir pavojingiausiems taikiniams. Taip buvo visada ir taip bus ateityje.

Karo atveju NATO tokį pavojų sumažina „medžiodama“ priešo raketų paleidimo įrenginius ir juos atakuodama, o taip pat numušinėdama raketas savo gausios ir modernios aviacijos pagalba.

Gera žinia, kad oro ir priešraketinė gynyba NATO valstybėse bus stiprinama, ypač prie sienų su Rusija ir Baltarusija.
Ukrainos oficialių institucijų nuomone, puolimas iš Baltarusijos sparčiai artėja. Ukrainos pajėgos perkasė visus kelius, įrengė daugybę kliūčių ir jas užminavo, bei visaip kitaip stiprina gynybos sistemą pasienyje.

Aš tokių galimybių kaip Ukrainos specialiosios tarnybos ir kariuomenė neturiu, o analizuodamas viešus duomenis kol kas nematau jokio nerimą keliančio Rusijos pajėgų telkimo. Mano nuomone, rusų daliniai kol kas atvyksta ne itin sparčiai, ir anksčiau nei gruodžio pradžioje-viduryje pulti pasiruošę nebus. Tačiau, pasikartosiu, tokią išvadą darau remdamasis man žinomais duomenimis, kurie gali būti toli gražu nepilni ir netikslūs.

Mūšiai, nors šiandien jais mažai kas giliau domisi, vyksta ir toliau. Tačiau jokių didesnių pasiekimų nėra, nors abi pusės yra pakankamai aktyvios.
Nenustebsiu, jeigu netrukus, kai tik persigrupuos ir slapta sutelks pajėgas, Ukrainos pajėgos kur nors pabandys prasiveržti. Būtų smagu pamatyti Ukrainos vėliavas ir kituose okupuotuose miestuose.

Slava Ukraini!