Automobilių rinką veikia įvairūs veiksniai: globalūs ekonomikos iššūkiai, besikeičianti politinė situacija ar griežtėjantys taršos reikalavimai. Net jei vienais metais pirkėjai aktyviai perka automobilius, kitais metais jie gali būti priversti kardinaliai keisti savo planus. Kai kurios tendencijos leidžia prognozuoti ateitį jau dabar. Kokie pokyčiai laukia automobilių rinkos 2025-aisiais, ir ką būtina žinoti tiems, kurie planuoja įsigyti naudotą transporto priemonę?
Rinkoje ims trūkti 3–4 metų automobilių
Nors gali atrodyti, kad pasaulinė puslaidininkių krizė jau praeityje, jos sukelti padariniai automobilių rinkoje vis dar jaučiami. Dėl sutrikimų tiekimo grandinėje 2021–2022 m., visame pasaulyje buvo pagaminta gerokai mažiau naujų automobilių.
„Naujų transporto priemonių rinkos svyravimai tiesiogiai turi įtakos ir naudotų automobilių rinkai. Šiuo metu čia jaučiamas 2021–2022 m. pagamintų transporto priemonių trūkumas. 3–4 metų senumo automobilių kategorijoje šiemet paprasčiausiai nebus iš ko rinktis“, – sako automobilių duomenų įmonės „carVertical“ ekspertas Matas Buzelis.
Susidariusi situacija taip pat turės įtakos ir didesnei 3–4 metų senumo automobilių kainai, o nesąžiningi pardavėjai gali tuo dar labiau pasinaudoti klastodami transporto priemonių ridą, nuslėpdami automobilio patirtą žalą ar kitus trūkumus ir taip dirbtinai dar labiau padidinti apynaujų automobilių kainą antrinėje rinkoje. Atsižvelgdami į tai, pirkėjai turėtų kritiškai įvertinti automobilio būklę, patikrinti jo istoriją ir įsitikinti, kad pardavėjo pateikiama informacija apie transporto priemonę yra teisinga.
Žemesnės palūkanų normos skatins automobilių prekybą
Tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinką smarkiai paveikė infliacija ir išaugusios palūkanos. Dalį vairuotojų tai privertė rinktis pigesnius automobilius arba atidėti jų pirkimą geresniems laikams.
Visgi 2024-aisiais palūkanų normos stabilizavosi, todėl ir 2025-aisiais automobilių rinkoje galima tikėtis suaktyvėjimo. Mažėjant palūkanoms automobiliai tampa vis labiau įperkami, o tai reikšmingos įtakos turi ir vairuotojų pasirinkimams. Pastaraisiais metais diržus susiveržti privalėję automobilių pirkėjai, šiemet, tikėtina, kad pravers pinigines plačiau.
Elektromobilių rinka augs, bet ganėtinai lėtai
Nepakankamai išvystyta elektromobilių viešojo įkrovimo infrastruktūra ir didelė tokių transporto priemonių kaina lemia lėtą šio segmento augimą. Dalis vairuotojų gal ir norėtų įsigyti elektromobilį, tačiau juos atbaido, jog jie vis dar gerokai brangesni už atitinkamos klasės dyzelinius ar benzininius automobilius. Daugumoje šalių trūksta įkrovimo stotelių, todėl elektromobilius ir toliau rinksis asmenys galintys juos įkrauti namuose.
„Naudotų elektromobilių paklausą gali stipriai paveikti Europoje vis labiau populiarėjantys pigūs kiniški automobiliai. Tiesa, neaišku, ar vairuotojai bus linkę investuoti į kiniškus elektromobilius, kai nėra jokios informacijos apie jų patikimumą ir aptarnavimą po įsigijimo. Tikėtina, kad dalis vairuotojų visgi liks ištikimi laiko patikrintoms automobilių markėms“, – aiškina M. Buzelis.
Dyzelinių automobilių kainos Rytų Europoje nemažės
Dyzeliniai automobiliai daugybę metų karaliavo Vakarų Europos rinkoje, tačiau tam po truputį ateina galas. Pirkėjai vis labiau dairosi į hibridinius ir benzininius automobilius, o griežtėjantys taršos reikalavimai stumia dyzelinu varomas transporto priemones iš rinkos. Kadangi naujų dyzelinių automobilių Vakarų Europoje kasmet nuperkama ir pagaminama vis mažiau, tai tiesiogiai atsiliepia jų pasiūlai ir Rytų Europos naudotų automobilių rinkoje.
Tikėtina, jog dėl ribotos pasiūlos 1–5 metų naudoti dyzeliniai automobiliai Rytų Europos šalyse bus itin paklausūs, o tai lems daug lėtesnį šių transporto priemonių nuvertėjimą. Automobilių pirkėjai turės susitaikyti, jog dyzelinių modelių kainos nemažės ir gali netgi dar paaugti.
Europos automobilių gamintojams – sunkūs laikai
2025 m. Europos Sąjungoje mažinamas leistinas automobilių išmetamo CO2 kiekis: nuo 116 gramų vienam kilometrui iki 94 gramų. Jei šios naujos normos nebus laikomasi, automobilių gamintojai bus priversti mokėti milžiniškas baudas nuo kiekvieno parduoto automobilio.
„Europos Sąjungai vis labiau griežtinant automobilių taršos reikalavimus, didieji gamintojai suka galvas, kaip išgyventi. Transporto priemonių pirkėjai į elektromobilius persėda nenoriai, tokių vairuotojų dalis gana maža, o grėsmę kelia ir Kinijos automobilių markių populiarumo augimas“, – įžvalgomis dalijasi M. Buzelis.
Prastas elektromobilių pardavimas ir mažas pirkėjų susidomėjimas kelia grėsmę visai rinkai. Austrija, Bulgarija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Čekija ir Italija jau išreiškė susirūpinimą dėl griežtėjančių taršos reikalavimų ir paprašė ES juos atidėti, motyvuodamos tuo, jog baudos pakenks ne tik gamintojams, bet ir šalių ekonomikai.
„Europos automobilių gamintojai priversti pardavinėti automobilius, kurių paklausa itin žema. Kadangi nauji automobiliai vis brangsta, tai natūraliai lemia prastus pardavimo rezultatus ir kelia grėsmę gamintojų pelningumui. Panašu, kad automobilių gamintojai turės suktis kaip išmanydami, bandydami išvengti artėjančios krizės. Europa turi kuo greičiau spręsti šią problemą arba beliks stebėti, kaip kinų elektromobiliai perima vis didesnę dalį Europos automobilių rinkos“, – aiškina naudotų automobilių rinkos ekspertas M. Buzelis.
