Kudirkos Naumiestyje, mažame pasienio miestelyje, stovi namas su atminimo lentele – čia 1904 m. knygnešys Antanas Baltrušaitis įkūrė vieną pirmųjų legalų knygyną Lietuvoje. Tačiau šiandien tame pačiame rajone nėra nei vieno veikiančio knygyno. Tai paskatino Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį Vinco Kudirkos muziejų imtis drąsaus eksperimento – grąžinti knygyną į miestelį, kurio istorinis kodas yra kova už lietuvišką žodį, spaudą, laisvę skaityti ir kalbėti lietuviškai.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – gera proga kalbėti apie tai, kur šiandien dingsta spauda iš viešųjų erdvių ir kaip kultūros įstaigos gali tapti šiuolaikiniu knygnešiu.
Be knygyno – be kultūros kraujotakos
Pastaraisiais metais iš Lietuvos miestelių pasitraukė dešimtys nepriklausomų ir tinklinių knygynų, užleisdami vietą knygoms prekybos centrų lentynose ar interneto platformoms. Prieš keletą metų knygų neliko ir Šakiuose – duris užvėrė paskutinis rajono knygynas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė mano, jog muziejai negali likti nuošalyje šios tendencijos akivaizdoje: „Knygynas, kaip ir muziejus, yra kultūros kraujagyslė – tyliai palaiko organizmą gyvą. Kai ji užanka, ima stingti ir vietos bendruomenės kultūrinė apytaka.“ Ir priduria, kad knygynas yra ne vien prekybos taškas, tai susitikimų, atradimų, asmeninio santykio su tekstu vieta.
Dėl mažėjančio knygynų skaičiaus regionuose jau kurį laiką pavojaus varpais skambina ir Lietuvos leidėjų asociacija, teigdama, jog tai negrįžtamai keičia skaitymo kultūrą.
„Regionuose, ypač ten, kur gyventojų tankis mažas, o ekonominės sąlygos sudėtingesnės, fizinio knygyno netektis nėra iki galo kompensuojama alternatyvomis. Internetinės parduotuvės, nors ir siūlo platų asortimentą, reikalauja technologinių įgūdžių, kas dažnai sukelia problemų senyvo amžiaus žmonėms ar socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams. Pandemijos metais išryškėjo, kad knygų internetu nepakanka. Virtuali erdvė negali atstoti fizinio ryšio su tekstu, autoriumi ar knygų bendruomene. Knyga – tai ir daiktas, kurį norisi paliesti, pavartyti, padovanoti“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė.
Šiame kontekste Vinco Kudirkos muziejaus sprendimas ne tik išplėsti jau egzistuojančią leidinių pasiūlą, bet ir tapti gyvu knygos kultūros židiniu įgyja ypatingą prasmę. Jis liudija, kad kultūros įstaigos gali ir turi atsiliepti į svarbius vietos bendruomenių poreikius.
Knygnešiai knygyną įkūrė, muziejus atkuria
Kudirkos Naumiestis nėra atsitiktinis šios iniciatyvos centras, nes miestelis XIX a. buvo knygnešystės lopšys. Būtent čia aktyviausias spaudos platintojas Antanas Baltrušaitis-Antanėlis organizavo viso Suvalkų krašto draudžiamos spaudos judėjimą. Jo mažytė knygų parduotuvėlė tapo kultūros rezistencijos epicentru.
„Knygynas, kurį 1904 m. čia įkūrė knygnešys Antanas Baltrušaitis, veikė per visus XX a. sukrėtimus ir išliko vietiniu šviesos šaltiniu. Po daugiau nei šimtmečio jo dvasia tarsi sugrįžta – Vinco Kudirkos muziejus, veikiantis šalia buvusios Baltrušaičio krautuvėlės, vėl tampa knygų prieglobsčiu“, – džiaugiasi Vinco Kudirkos muziejaus vadovė Vida Palionienė.
Pasirašinėjęs slapyvardžiais Antanėlis, Mindaugas ar Zigmantinis, Baltrušaitis pats gabeno rankraščius į Širvintą, redakcijoms siuntė korespondencijas, mokėsi knygrišystės, platino spaudą Rusijos imperijos didmiesčiuose.
„Baltrušaičio gyvenimo istorija ne mažiau įtaigi nei gero romano siužetas. Nuo vaikystės šlubuojantis, vos 35-erių išgelbėtas nuo mirties, jis nepaisė fizinių sunkumų ir gyvybei pavojingų aplinkybių. Jo veikla priminė slaptą kultūros logistikos sistemą, kurios epicentras buvo Naumiestis: spaudą jam gabeno moterys karietomis, valdininkų žmonos, net teisėjo sekretorius“, – pasakoja Vinco Kudirkos muziejaus edukatorius Aurimas Kanapkis.
Mažas muziejus – dideli pokyčiai
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse pradedama Vinco Kudirkos muziejaus iniciatyva – įrengti susitikimų ir knygų įsigijimo vietą – gali tapti bandomuoju modeliu, kaip muziejus gali perimti dalį knygyno funkcijų. Tačiau svarbiausias pokytis slypi ne infrastruktūroje, o požiūryje. Muziejus čia suvokiamas kaip gyvas bendruomenės darinys, gebantis reaguoti į socialinius ir kultūrinius pokyčius.
„Kai nėra kur nusipirkti knygos ar pakalbėti su žmogumi, kuris ją rekomenduotų, net ir geriausia elektroninė platforma nesuteiks to, ką reiškia gyvas kontaktas. Ši muziejinė iniciatyva neatsiejama nuo platesnio regionų politikos konteksto, o Vinco Kudirkos muziejus savo veikla ne tik išsaugo istoriją, bet ir ją įveiklina šiandienos poreikiams“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Ji pabrėžia, kad muziejai, ypač regionuose, turi drąsiai perimti dalį platesnio kultūros lauko funkcijų: „Nors muziejai dažnai ir suvokiami kaip retrospektyvūs, jie gali tapti labai šiuolaikiškais atsakymais į šiuos klausimus.“
Tai ne tik vietinis sprendimas, bet ir signalas visos šalies kultūros politikai: maži muziejai turi potencialo būti dideliais pokyčių taškais.
Knygynas muziejuje: kvietimas leidėjams ir skaitytojams
Vinco Kudirkos muziejuje šiuo metu lankytojai gali įsigyti daugiau nei 100 Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinių (su jais susipažinti galima e. parduotuvėje: nuoroda). Asortimentas plečiamas kitų leidyklų – „Almos litteros“, „Misterio Pinkmano“, „Odilės“, „Baltų lankų“, „700 eilučių“, „Žalio kalno“ – knygomis.
„Pasiteisinus idėjai, pasiūlytume dar įvairesnių knygų. Dabar orientavomės į istoriją populiarinančių knygų suaugusiesiems, knygų paaugliams ir vaikams asortimentą. Tai svarbi regiono specifika, nes vyresnio amžiaus žmonėms labai norėtųsi įsigyti knygų aplankyti atvykstantiems anūkams“, – sako V. Palionienė.
Anot jos, muziejus kviečia bendradarbiauti leidėjus, stiprina fizinį ryšį su knyga ir kuria gyvą susitikimų su kultūra erdvę regione: „Laukiame kreipiantis ir pačių leidėjų, kurie norėtų pristatyti savo knygas, organizuoti susitikimus su autoriais. Istorinis miestelio kontekstas, taip pat šiuolaikinės aktualijos, nes 2025 metais esame Mažoji kultūros sostinė, tam yra puikus metas.“
Šiais metais Kudirkos Naumiestyje ir Vinco Kudirkos muziejuje numatoma išskirtinai gausi kultūrinių renginių programa. Šiltuoju metu kiekvieną sekmadienį muziejus organizuos ekskursijas, nukeliančias į XX a. pradžios Kudirkos Naumiestį, muziejuje dabar veikia Rimaldo Vikšraičio fotografijų apie vaikystę paroda, vasarą atkeliaus paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“, rudeniop bus rengiamas Bulvės festivalis, kurio metu menininkė Inga Stankaitytė septynias dienas muziejaus vitrinoje skusdama bulves atliks performansą apie vyrų ir moterų vaidmenų stereotipus bei socialinius vaidmenis.
