Ką pamatyti Šakiuose? Ar daug vietų esate matę ir aplankę Suvalkijos mieste – Šakiuose? Padėsime apsispręsti ir ką pamatyti tikrai bus. Ką pamatyti Šakiuose.
Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis
Unikalus liaudies skulptoriaus Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis – vienintelis tokio pobūdžio primityviojo liaudies meno pavyzdys Lietuvoje. Milžiniškose skulptūrose, pagamintose iš cemento, savamokslis skulptorius įamžino savo autoritetus: Vytautą Didįjį, Vincą Kudirką, JAV viceprezidentą Kenedį, lakūnus Darių ir Girėną, Juozą Tumą-Vaižgantą ir kitus.
Gelgaudiškio dvaro sodyba
Ant vaizdingo Nemuno upės šlaito naujam gyvenimui atgijusiuose, ypatingą aurą išsaugojusiuose XIX a. Gelgaudiškio dvaro rūmuose Jūsų laukia net 8 skirtingos ekskursijos! 3 iš jų yra naujos su dvaro bitininkais.
Dvaro lankymo valandos pavasario – vasaros metu:
- I-II nelankymo diena
- III-VI 12-18 val.
- VII 12-17 val.
Dvaro lankymo valandos rudens – žiemos metu:
- I-II-III – nelankymo diena
- IV-V-VI – 13-17 val.
- VII – nelankymo diena
Kidulių dvaras
Kidulių dvaras kadaise priklausė LDK iždininkui Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Vėliau čia vienas paskui kitą gyveno net trys žemaičių vyskupai, o 1807 m., ruošdamasis Tilžėje pasirašyti pralaimėjimo sutartį su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu, gyveno Prūsijos karalius Vilhelmas III. Šiandien jaukus nedidelis dvaras restauruotas, jame puoselėjama kultūra: veikia biblioteka, vyksta įvairūs renginiai, vedamos edukacinės pamokos.
Įamžintas buvusios Kidulių plytinės paveldas – įrengta plytų ir koklių ekspozicija.
Kviečiame išbandyti teatralizuotas ekskursijas, kurių metu pasakojama dvaro istorija, šokami istoriniai XIX a. šokiai su dvaro damomis. Sakoma pats Napaloenas čia užkasęs lobį.
Zyplių dvaras
XIX a. vid. įkurtą Zyplių dvaro ansamblį sudaro 11 išlikusių pastatų, apsuptų vienu iš didžiausių parkų su balzaminių tuopų ir skroblų alėjomis Lietuvoje, čia kuriama ypatinga kultūrinė erdvė pažintinei, tiriamajai, švietėjiškai veiklai…
Ilguvos dvaras
Ilguvos dvaras lyg skambi nata Šakių r. žemėlapyje. Ant Nemuno kranto stovinčiame dvare atsiveria ne
tik įspūdingi vaizdai, šis dvaras turi neeilinę istoriją. Čia nuolat virė kultūrinis ir meninis gyvenimas. Metai iš metų lyg didžiausias turtas buvo kaupiama tūkstančio tomų muzikinės, grožinės, istorinės bei žemės ūkio literatūros biblioteka. Dvaro sienas puošė Grincevičių giminės portretai ir peizažiniai paveikslai, o vasaras čia leisdavo Lietuvos lakštingala, žymioji dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.
Etnografinė Suvalkiečio sodyba
Pajuskite XIX a. suvalkiečio gyvenimo dvasią apsilankę autentiškoje etnografinėje „Suvalkiečio“ kaimo turizmo sodyboje! Nuo 2018 metų Jūsų laukia edukacinė ekskursija (1 val. trukmės), kurios metu Jus pasitiks piemenaitės pešančios plunksnas, skalbėjos mazgojančios skalbinius, gaspadinė kepanti margablynius ir sodybos šeimininkė vedanti ekskursiją ir pasakojanti apie apie Suvalkijos krašto specifiką, išskirtinumą, suvalkietišką būdą, suvalkiečio kasdienybę ir šventes, architektūrinį.
Vaiguvos upė-gatvė
Vaiguva – ne tik įprastas upelis, bet ir turistų pamėgta pabraidžiojimo vieta bei gatvė, kuria dar ir dabar važinėja automobiliai. Į Vaiguvą suteka kiti upeliai, todėl vanduo čia visuomet švarus ir šaltas, dugnas nusėtas akmenukų. Upelio vagoje iki Pirmojo pasaulinio karo gulėjęs riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėdavęsis rašytojas Vincas Kudirka.
Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742–1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792–1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę.
Bažnyčia 1970–1971 m. restauruota, projekto vadovė – Elvyra Rūgytė. Šventorius aptvertas.
Tai vienintelis išlikęs daugiakampės klasicistinės medinės bažnyčios pavyzdys Lietuvoje ir žymiausia bažnyčia Šakių krašte – Griškabūdžio karmelitų bažnyčia, kurios vidų puošia polichroninė tapyba.
Sudargo piliakalnių kompleksas
Viduramžiais čia būta vienos svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais, o šiandien lankytojų akis džiugina nuo 5 piliakalnių viršūnių atsiverianti Nemuno juostos mėlynė. Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio piliakalnių kompleksas istorine, archeologine ir kultūrine prasme laikomas svarbiausiu po Kernavės. Šis kraštas – penkių piliakalnių komplekso, menančio nuožmias kovas su kryžiuočiais, saugotojas. Istoriniu ir archeologiniu požiūriu Sudargo piliakalnių reikšmingumas prilygsta Kernavės piliakalniams. Viduramžiais čia stovėjo viena svarbiausių gynybinių pilių, o dabar iki šių dienų į neaprėpiamus tolius žvalgosi išlikę dar ryškūs piliakalnių didybės ženklai ir sielą jaudina nuostabūs Nemuno tolių peizažai bei akį džiuginantys miškų ir laukų horizontai. Tačiau Sudargas ne tik piliakalniais turtingas – šiame miestelyje gyveno visame pasaulyje garsaus rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio proseneliai ir kiti žymūs žmonės.
Vinco Kudirkos muziejus
Atsinaujinęs Vinco Kudirkos muziejus kviečia susipažinti su Kudirkos Naumiesčio istorija bei V. Kudirkos veikla. Čia galėsite išvysti ne tik asmeninius V. Kudirkos daiktus, vertimų rankraščius, knygnešių epochą menančius eksponatus, bet ir pasigrožėti pirmą kartą pristatoma šiaurės suvalkiečių-zanavykų XIX a. apranga. Vinco Kudirkos muziejus pastatytas tautinio atgimimo šauklio namo vietoje, kur ir buvo sukurta Tautiška giesmė. Apie visus Dr. Vinco Kudirkos muziejaus lobius ir kitas istorijas jums papasakos muziejaus gidas.
Čekauskų etnografijos muziejus
Čia galite išvysti surinktą unikalią virš 400 oblių kolekciją, kitus įrankius skirtus naudoti medžio ir linų apdirbimui, svėrimo prietaisus, prosus, biblioteką, kurioje renkami lietuvių ir rusų rašytojų raštai išleisti iki 1965 m., keletas sovietinės radiotechnikos eksponatų. Etnografiniame muziejuje saugomas senovės meistrų atminimas ir jų naudoti medžio apdirbimo įrankiai: iš tėvų ir senelių paveldėti senoviniai obliai, varstotas, verpimo ratelis, lanktis ir rankinėmis audimo staklėmis išaustos lovatiesės.
Zanavykų muziejus
Zyplių dvaro vežiminės pastate įsikūręs Zanavykų muziejus kviečia pažinti zanavykų istoriją, kultūrą, buitį ir amatus. Sukaupta 50 000 eksponatų kolekcija, kurią verta pamatyti visai šeimai, o muziejaus kolektyvas kviečia dalyvauti rengiamuose kultūriniuose renginiuose, išbandyti tradicinius ir kalendorinių švenčių edukacinius užsiėmimus.
Šakių miesto karilionas
Šakius puošia miesto skveras su plieno konstrukcijos 24 varpų karilionu, kurį nuliejo viena geriausių varpų liejyklų Olandijoje „Royal Eijsbouts“, o kariliono konstravimą kuravo kompozitorius karilionininkas Giedrius Kuprevičius. Varpų muziką galite išgirsti darbo dienai prasidedant, jai įpusėjus ar besibaigiant.
Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis
Rudenį stebėkite, kaip nakvynei leidžiasi į šiltuosius kraštus migruojantys paukščiai ir išlydėkite juos kelionei, o pavasarį – pasitikite grįžtančius perėti į savo pamėgtą pelkę, spėjusią tapti paukščių rojumi!
Šventaduobė
Legenda pasakoja, kad kažkada Nemunu plaukęs Marijos paveikslas, kurį pagavę piemenys ir nunešę į bažnyčią. Tačiau iš bažnyčios paveikslas pradingęs, o žmonės jį radę prie šaltinio. Paveikslą žmonės vėl nešę į bažnyčią, bet jis vis atsidurdavęs prie šaltinėlio. Todėl čia, Didžiupio slėnyje, kalno šlaite XIX a. buvo nutarta įrengti medinę koplytėlę ir altorėlį, vieta imta laikyti šventa, o šalia trykštančio šaltinio vanduo turi ypatingų galių.
Kalbininko Jono Jablonskio tėviškė-muziejus
Rygiškių kaime, apie 3 km nuo Griškabūdžio, stovi „Jablonskynė“ – kalbininko Jono Jablonskio, dar vadinamo Kalbos Tėvu, sodyba. Iš Kubilėlių kaimo (netoli Kudirkos Naumiesčio) į Rygiškių kaimą šeima persikėlė 1877 m., kai Jonui buvo 17 metų. Čia, būdamas ir gimnazistas, ir studentas, ir mokytojas, jis vis sugrįždavo atostogų: skaitydavo, rašydavo, grieždavo smuiku, padėdavo tėvams dirbti ūkio darbus.
Iki šių dienų išlikęs gyvenamasis namas, kuris pastatytas pagal XIX a. pab. – XX a. pr. zanavykų etniniam regionui būdingus ūkininko namo bruožus. Viename namo gale įkurtas J.Jablonskio memorialinis muziejus, kuriame eksponuojami kalbininko moksliniai darbai, šeimos, giminės nuotraukos, skirta vietos žymiems iš šio krašto kilusiems žmonėms. Taip pat išlikusi klėtelė.
Kieme auga ąžuolas, vadinamas Rygiškių Jono ąžuolu.
Sodyboje rengiamos kaimo teatrų šventės, jaunųjų kanklininkų stovyklos, kiti renginiai.
Ilguvos šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė
Jos istorija nukelia į 1765 m., kuomet Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius pastatė bažnyčią. Ji buvo Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkus žaibui, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907–1909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Bažnyčia, varpinė ir klebonija yra valstybės saugomi objektai. Statinys liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas metaline tvora. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė, yra kapinės. Bažnyčioje yra vertingas Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas „Marija su kūdikiu“.
Šakių dekanato muziejus
Zanavykija yra vadinama „kunigų aruodu“ – iš čia kilę 4 vyskupai, 174 kunigai, tame tarpe nemažai jų užsiėmė visuomenine, švietėjiška, kultūrine veikla.
Muziejus turi surinkęs daug žinių apie savo krašto dvasininkų gyvenimą ir veiklą, galima apžiūrėti virš 5 tūkstančių eksponatų: katalikiškų ir istorinių knygų, senų nuotraukų, liturginių rūbų, įvairių devocionalijų.
Muziejus įsikūręs Šakiuose, šalia Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios, parapijos namų mansardoje.
Nors muziejus veikia savanoriškumo pagrindais, tačiau dirbama ir lankytojai priimami visomis savaitės dienomis nuo 9.00 iki 14.00 val. (išskyrus sekmadienį ir pirmadienį), norintys gali pasiimti paskaityti ir pasikeisti perskaitytas knygas.
Keturnaujienos Dievo Gailestingumo koplyčia
Šalia Keturnaujienos (Sintautų sen.), Suodžių kaimo laukuose, už tikinčiųjų suaukotas lėšas pastatyta koplyčia – laikoma stebuklinga vieta.
Pasak, čia gyvenusios Anelės Matijošaitienės, 1969 m. lapkričio 14 d. šioje vietoje jai apsireiškė Dievo sūnus. Žinia apie apsireiškimą ėmė plisti labai sparčiai, žmonės ėmė lankyti A. Matijošaitienės sodybą, deginti žvakutes. Žinoma, tarybinė valdžia negalėjo su tuo taikstytis ir A. Matijošaitienę iškėlė į gyvenvietę, jos trobą nugriovę ir įrengė aikštę žemės ūkio aviacijai.
Prasidėjus atgimimui moteris grįžo į savo lauką, už užsienio lietuvių suaukotas lėšas jai pastatyta nauja troba, o vėliau – ir koplyčia.
2012-04-22 d. Anelė Matijošaitienė amžinojo poilsio atgulė greta savo namų ir Dievo gailestingumo koplyčios. Kasmet tą pačią, Kristaus apsireiškimo dieną (lapkričio 14 d), čia plūsta minios maldininkų. Savaitgaliais koplyčioje laikomos šventos mišios.
Lekėčių ,,Miško muziejus“
Pamatykite daugiau nei 1000 gyvūnų eksponatų! Iškamšų, drugių ir vabzdžių kolekcijų, brakonierių darbo įrankių, gamtos išdaigų… Muziejų itin mėgsta vaikai, o ir suaugusieji čia sužino įdomių ir naujų faktų. Jei turite laiko – muziejuje galite pasižiūrėti ir dokumentinių filmų apie Novaraisčio valstybinio ornitologinio draustinio gyvenimą, pasiklausyti įrašytų paukščių balsų… Muziejus įsikūręs Lekėčių girininkijos informaciniame centre, tad apie šio krašto gamtą Jums mielai papasakos girininkijos darbuotojai (prieš tai telefonu susitarus dėl atvykimo).
Širvintos miestelio muziejus
Šiandien Širvintos miesto nerasite jokiame žemėlapyje. O dar prieš septynias dešimtis metų šis miestas tuometinės Vokietijos ir Lietuvos pasienyje, kitapus Kudirkos Naumiesčio, žibėjo raudonplytės bažnyčios bokštais, tvarkingų vokiškų namų čerpiniais stogais.
Miestą garsino XIX a.vid. statyta liuteronų bažnyčia, savo grožiu nenusileidusi net ir išpuoštoms katalikų bažnyčioms bei savo stiliumi primenanti garsiąją Kiolno katedrą. Nuo bažnyčios statybų likusias plytas širvintiškiai padovanojo Naumiesčio liuteronams.
Paliekio dvaras
Apsilankykite Kaunas-Šakiai kelio pusiaukelėje, Rūdšilio miškų glėbyje įsikūrusiame Lekėčių miestelyje ir 2015 m. Liekės upelio pašonėje duris atvėrusiame Paliekio dvare, kur galėsite pasimėgauti šimtamečių pušų ošimu, nepailstančio vandens čiurlenimu, paukščių čiulbėjimu, grynu oru, gražiai sutvarkyta aplinka – tuo, ko reikia nuo gyvenimo tempo pavargusiam žmogui.
Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia
Mūrinė bažnyčia pastatyta 1842 m. Šakių dvaro sodybos barono G. fon Keudelio lėšomis kartu su pastoratu ir liuteronų parapine mokykla. Iš pradžių bažnyčia buvo bebokštė, bokštas pristatytas 1877 m. Sovietmečiu bažnyčioje veikė kino teatras, sporto salė, pastorato pastate – poliklinika. Bažnyčia kunigo V. Kelerto dėka 2000 m. atstatyta, o pastorato pastate 2005 m. įkurti vaikų globos namai tebeveikiantys iki šiol.
Gelgaudiškio pažintinis takas
Siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, buvo įkurtas Panemunių regioninis parkas. Gelgaudiškis įeina į šio parko teritoriją. 2000 m buvo atidarytas Gelgaudiškio pažintinis takas, įrengtas dvaro parke, kalvotame reljefe netoli Nemuno. Tako ilgis 2,5 km. Jis prasideda prie Gelgaudiškio dvaro rūmų ir suka į senąjį dvaro parką. Take galima apžiūrėti „Žvaigždę“ – aikštelę, iš kurios taisyklingai aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos (takai). Legenda pasakoja, kad dvarininkai medžioklių metu šioje vietoje pietaudavo ir, norėdami matyti žvėris, įsakė iškirsti proskynas. Takas veda pro legendomis apipintą „Asesoriaus kapą“, „Velnio kalną, Baronkapines, šaltinį, vienoje apžvalgos aikštelėje atsiveria vaizdas į Panemunių pilį. Pažintiniame take galima susipažinti su parke augančiais sidabriniais klevais, maumedžiais, rausvažiedžiais kaštonais, bukais ir kitais medžiais, įrengta laužaviečių, atokvėpių vietų, pastatyta skulptūrų, tiltelių.
welovelithuania.com informacija
