Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska susitikime su Eurojusto prezidentu Ladislavu Hamranu aptarė naują šios institucijos vaidmenį karo Ukrainoje kontekste, diskutavo apie teisinio mechanizmo sukūrimo svarbą, kad pajamos iš įšaldyto Rusijos ir jos subjektų turto būtų konfiskuotos ir panaudos žalai atlyginti bei Ukrainai atstatyti.
„Brutali agresija prieš Ukrainą ir toliau daro didelę įtaką ES politikos formavimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui teisingumo srityje. Šiandien mūsų visų – valstybių narių ir ES institucijų svarbiausias tikslas – vieningai sutelkti pastangas siekiant naujų teisinių įrankių taikymo karinės agresijos Ukrainoje kontekste. Kartu turime ieškoti galimybių teisinio mechanizmo, įgalinančio panaudoti pajamas iš įšaldyto Rusijos ir jos subjektų turto žalai atlyginti bei Ukrainai atstatyti, sukūrimui“, – susitikimo metu akcentavo E. Dobrowolska.
Ministrės teigimu, karo Ukrainoje kontekste Eurojusto vaidmuo yra itin svarbus, todėl šios dienos diskusijoje aptartos priemonės, maksimalios pastangos renkant karo ir kitų sunkių nusikaltimų įrodymus, Eurojusto kuriama duomenų bazė tarptautinių nusikaltimų įrodymams Ukrainoje kaupti prisidės prie greitesnės neišvengiamos teisingumo pergalės prieš nebaudžiamumą.
Ladislavas Hamranas pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš lyderiaujančių šalių, pirmoji besiimanti teisinių iniciatyvų karo Ukrainoje akivaizdoje.
Pasak E. Dobrowolskos, Lietuva ir toliau išliks lyderiaujančia šalimi, skatinančia naujų teisinių įrankių įgyvendinimą agresijos Ukrainoje kontekste. Mūsų šalis ne kartą pasisakė už būtinybę steigti specialų tribunolą ir teisiniais mechanizmais įgyvendinti valstybių įsipareigojimus tarptautinei teisei bei užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos režimų baudžiamąją atsakomybę. Tikimės, kad diskusijos dėl tokio tribunolo įsteigimo tęsis ir artimiausiu metu duos apčiuopiamų rezultatų.
Lietuvos iniciatyvos prasidėjus Rusijos agresijos veiksmams prieš Ukrainą
2022 m. vasario 28 d. Lietuva pirmoji pasinaudojo Romos statuto 14 straipsnio galimybe ir paprašė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui. Suprasdama iššūkius ir darbo krūvius, su kuriais susiduria šis Teismas, Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų šio Teismo veiklai.
2022 m. kovo 1 d. teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vadovų vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir suteikia galimybę persekioti už jį atsakingus asmenis, remiantis universaliosios jurisdikcijos principu, ir juos teisti už akių. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas.
2022 m. kovo 4 d. vykusioje ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje buvo sutarta, kad šalys narės griežtai smerkia agresorių vykdomą neišprovokuotą karinę invaziją Ukrainoje ir sieks konsoliduoti pastangas, kad būtų vykdomas teisingumas.
2022 m. gegužės 12 d. Teisingumo ministerija surengė tarptautinę ekspertų konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“.
2022 m. gegužės 21 d. teisingumo ministrė oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos teisingumo komisarą ir ES valstybių narių teisingumo ministrus ragindama ES lygiu svarstyti specialaus tribunolo steigimą Rusijos ir Baltarusijos diktatorių bei kitų agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti. Nuo tada šis klausimas nuosekliai nagrinėjamas ES Taryboje bei Jungtinių Tautų organizacijos atstovų darbo grupėje.
2022 m. liepos 22 d. Lietuva pateikė prašymą prisijungti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos, pradėtos pagal Ukrainos pareiškimą 2022 m. vasario 26 dieną. Lietuva taip prisidės prie tarptautinės teisės aiškinimo, siekiant, kad būtų teisingai pritaikyta Genocido konvencija.
2022 m. rugpjūčio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismui įteiktas Lietuvos Respublikos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusijos Federaciją trečiosios šalies teisėmis.
