Su motinystės melancholija ir jos lydimais psichologiniais sunkumais susiduria kone 80 proc. moterų.
Projekto „Mama mums rūpi“ psichologė–psichoterapeutė Sigita Valevičienė pasakoja, kad nors visuomenėje garsiau kalbama apie mamų psichologinę sveikatą, daugumai moterų vis dar nedrąsu apie tai prabilti savo artimoje aplinkoje. Ji pasakoja, kodėl negalima ignoruoti neigiamų emocijų bei kartu su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene pataria, kaip pasirūpinti savo psichologine ir fizine sveikata.
Motinystės melancholija užklumpa iki 80 proc. moterų
Tyrimų* duomenimis, motinystės melancholija užklumpa iki 80 proc. moterų. Pasak psichologės-psichoterapeutės, motinystės melancholija – tai tarsi natūralus bandymas adaptuotis motinystėje, kurį gali lydėti stiprus nuotaikų svyravimas.
„Po gimdymo moters organizme sumažėja hormonų estrogeno ir progesterono, o tai gali nulemti dirglumą, nerimą, suprastėjusią nuotaiką, depresijos epizodus. Tuo tarpu po gimdymo džiaugsmą sukelia hormonas oksitocinas, kuris yra natūralus antidepresantas. Dėl staiga pakitusio hormonų balanso moters nuotaikos gali stipriai banguoti nuo pakilios iki gilaus liūdesio. Šiuos nuotaikų svyravimus sunkiau priimti moterims, kurių aplinkoje transliuojama, kad mama turi būti laiminga. Susidūrus su liūdesiu, joms gali kilti mintys, kad yra blogos mamos, nors iš tiesų tokia emocijų kaita šiame laikotarpyje yra visiškai normali“, – sako psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė.
Depresijos požymiai gali atsirasti jau nėštumo metu
Psichologė-psichoterapeutė teigia, kad pirmuosius depresijos požymius galima pamatyti jau nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, apie 34 proc. moterų nėštumo metu patyrė depresijos epizodus, kurie atsikartojo ir po gimdymo.
„Nėščioji gali susidurti su didžiule gimdymo baime arba baime nesusitvarkyti su motinyste. Po gimdymo šios moterys gali abejoti savo gebėjimais būti mamomis. Man dažnai tenka sulaukti klausimo, kaip tokiais atvejais atskirti depresiją nuo nuotaikų bangavimo. Pirmiausia, vertėtų stebėti, kiek laiko motina susiduria su tokiais simptomais kaip suprastėjusi nuotaika, dingęs džiaugsmas, nieko nelaukimas, sunkumai džiaugtis vaikeliu. Jeigu tokia savijauta tęsiasi dvi savaites, tai gali būti požymis, kad tai jau nebe melancholija po gimdymo, o sudėtingesnis procesas, dėl kurio vertėtų kreiptis pagalbos“, – pataria S. Valevičienė.
Pasiruošti psichologiniams iššūkiams – galima
„Depresijos po gimdymo prevencija – tai geriausias būdas mamoms pasirūpinti savo psichologine sveikata. Pirmiausia, prevencija reikėtų užsiimti moterims, kurios yra turėjusios depresiją. Joms didesnė rizika, kad depresija gali sugrįžti po gimdymo. Tokiais atvejais dėl visa ko reikėtų iš anksto pasiruošti – t. y. turėti psichologo ir psichiatro kontaktus, taip pat pasikalbėti su savo artimaisiais apie galimą riziką. Tai gali išties pagelbėti, kadangi prasidėjus depresijai moteris gali nebeturėti vidinių resursų kreiptis pagalbos“, – pasakoja S. Valevičienė.
Psichologė-psichoterapeutė pataria neatsiriboti nuo socialinių santykių, kadangi jie gali veikti kaip antidepresantas. Ji pataria nėštumo metu susidaryti draugių sąrašą su kuriomis visada būtų galima susitikti ar pasikalbėti telefonu. Socialinių santykių palaikymas šiuolaikinei mamai yra ypatingai svarbus, norint neiškristi iš sociumo, o tam labai svarbu ir lygiavertis vyro įsitraukimas į vaiko auginimą.
Pas mamą ateikite ne vakarienei, o su vakariene
Artimųjų ir draugų palaikymas mamoms yra ypatingai svarbus. Anot psichologės-psichoterapeutės, netgi artimojo akimis smulkmenos gali būti labai reikšmingos mamoms.
„Nuoširdžiai pasidomėkite, kokios pagalbos mamai reikia. O jeigu planuojate atvykti ją aplankyti, ateikite ne vakarienei, o patys atvežkite pagaminto maisto. Pasisiūlykite išplauti grindis ar paprasčiausiai pabūti su vaiku, kol ji galbūt nueis į vonią pasidaryti procedūras, kurioms neranda laiko. O svarbiausia – paklauskite, kaip ji jaučiasi ir išklausykite, supraskite bei venkite tokių frazių kaip „juk viskas gerai“, „nieko tokio, praeis“. Labai svarbu, kad artimieji nesiųstų mamai žinučių, kurios slopintų jos norą dalintis savo jausmais bei prašyti pagalbos“, – teigia psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė.
Pataria, kaip mamoms visapusiškai pasirūpinti savo sveikata
Susilaukus vaiko ir įsibėgėjus į naująjį gyvenimo etapą, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pataria mamoms nepamiršti pasitikrinti savo sveikatą bei pasidaryti kraujo tyrimus.
„Mamoms po gimdymo ypatingai svarbūs vitaminas D ir žuvų taukai. Omega rūgštys svarbios smegenų veiklai, regai ir kraujagyslių sistemai. Vitaminas D ne tik stiprina imunitetą, bet ir gali padėti palaikyti stabilią nuotaiką, kol mama susiduria su dideliais hormonų pokyčiais, nulemiančiais nuotaikų svyravimus. Taip pat naujoms mamoms svarbu palaikyti normalią kraujodarą, todėl su B grupės vitaminais reikėtų vartoti folio rūgštį, vitaminą C ir geležį. Pastaroji būtina reikiamam hemoglobino kiekiui palaikyti, kadangi gimdymo metu moteris patyrė kraujavimą“, – pasakoja J. Aleknienė.
„Vaistinėje tenka sulaukti nemažai klienčių, kurios pirmiausia skuba pasirūpinti savo vaikais, tačiau neretu atveju pamiršta save. Mamų visapusė sveikata verta ypatingo dėmesio, todėl džiaugiamės galėdami kartu su projektu „Mama mums rūpi“ gegužės 9 dieną pakviesti visus į nemokamą nuotolinę paskaitą „Motinystės pokyčiai – kaip nepasimesti?“. Prisidėdami prie šios iniciatyvos norime padėti mamoms pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata. Juk taip galime užtikrinti, kad mama ir visa jos šeima kasdien jaustųsi gerai“, – teigia vaistininkė J. Aleknienė.
Jeigu po gimdymo išgyvenate liūdesį ir pasimetimą tarp savo nuotaikų, galite atlikti klausimyną – Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę: https://www.mamamumsrupi.lt/klausimynas/
* Beck CT. Postpartum depression predictors inventory-revised. Adv Neonatal Care. 2003;3:47–8. [PubMed] [Google Scholar]
* Wisner KL, Sit DK, McShea MC, Rizzo DM, Zoretich RA, Hughes CL, Eng HF, Luther JF, Wisniewski SR, Costantino ML, Confer AL, Moses-Kolko EL, Famy CS, Hanusa BH. Onset timing, thoughts of self-harm, and diagnoses in postpartum women with screen-positive depression findings. JAMA Psychiatry. 2013 May;70(5):490-8. doi: 10.1001/jamapsychiatry.2013.87. PMID: 23487258; PMCID: PMC4440326.
