Emocijos ir jausmai vaidina labai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Emocijos – spontaniškesnės reakcijos, trunkančios trumpiau, jausmai – kiek intensyvesni ir ilgiau trunkantys, tačiau abu kyla nuolatos, tik ne visada mums pavyksta (ar tiesiog nespėjame) juos atpažinti, o juo labiau – suvaldyti ir tinkamai išreikšti. Jie padeda užmegzti santykį su mus supančia aplinka, parodo, kaip vertiname konkrečią situaciją, ar yra patenkinami mūsų poreikiai. Šios vidinės būsenos mums padeda suprasti tai, ką išgyvename bei reaguoti, tačiau jų pažinimo stoka ir netinkama raiška gali sukelti sunkumų, susijusių su emocine, fizine sveikata, adaptacija aplinkoje.
Emocinės reakcijos mus lydi nuo pirmų dienų, tačiau gebėjimas įvardinti savo jausmus, emocinės kalbos žodyno platumas, tinkama raiška priklauso nuo aplinkos, kurioje augome, bei nuo tobulėjimo ar gilinimosi į save.
Pirmoji emocijų pažinimo ir atpažinimo mokykla – šeima
Tėvų gebėjimas pastebėti, atpažinti ir įvardinti vaiko emocines būsenas padeda ne tik vaikui suprasti save ir aplinką, bet turi įtakos ir jo raidai. Tai padeda formuotis įvairioms smegenų struktūrų jungtims, kurios kontroliuoja kognityvinius procesus: mąstymą, suvokimą, atmintį, taip pat turi įtakos fiziniam vystymuisi. Todėl labai svarbu, kad tėvai nuo mažų dienų stengtųsi suprasti savo vaiko emocinės reakcijos priežastis bei mokėtų jas paaiškinti savo vaikui, apibūdindami tai, kaip vaikas jaučiasi ir iš kur kilo šie jausmai: “Atrodai nusiminęs, gal norėtum man daugiau papasakoti, kas atsitiko?”, “Matau, kad tu pyksti, nes šiandien nepavyko mums išeiti į lauką”, “Taip, suprantu, man irgi būtų pikta”. Vėliau jausmų ir emocijų atpažinimo, jų raiškos mokomasi mokykloje, bendraamžių būryje bei jau suaugus. Tai nenutrūkstamas ir visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio rezultatas yra įgyta ir ugdoma emocinė kompetencija bei sveika vaiko, paauglio ir suaugusiojo raida.
Vidinei žmogaus raidai taip pat reikalingas sąmoningumas ir savistaba
Kiekvienas, norintis labiau suprasti ir pažinti save, turi atkreipti dėmesį į savo jausmus, kasdien savęs paklausti: Kaip aš šiandien jaučiuosi? Koks elgesys ar aplinkos veiksnys šį jausmą sužadino? Koks praeities išgyvenimas ar įvykis susijęs? bei pastebėti savo kūno reakciją: Gal aš įsitempęs? Gal padažnėjo kvėpavimas? Gal pila prakaitas? Gal širdis neramiai plaka? Tai gali padėti suvokti, priimti savo vidinę būseną bei labiau tinkamai reaguoti į iškilusią situaciją.
Kita svarbi emocinės kompetencijos dalis yra jausmų ir emocijų išraiška
Ji gali būti nebrandi, kai savo jausmus išreiškiame destruktyviu, netinkamu būdu, bei brandi, kai reaguojame apgalvotai bei pritaikydami socialinius įgūdžius. Dažniausiai daugumą sunkumų aplinkoje sukelia destruktyvi jausmų išraiška, kuri būna labiau pastebima, tokia, kaip fizinis smurtas, patyčios, šaukimas, kaltinimai. Verta pastebėti, kad prie žalingos išraiškos priskiriamas ir jausmų užgniaužimas. Nebrandi jausmų išraiška gali griauti bendravimą bei artimus santykius, trukdyti prisitaikyti aplinkoje, būti įvairių psichinių ir fizinių sutrikimų šaltinis.
O kaip tinkamai išreikšti jausmus ir emocijas? Kaip tai atlikti?
Pateikiame bazinius žingsnelius:
- Atpažinkite, koks jausmas Jums kilo bei koks konkretus aplinkos veiksnys ar elgesys jį sukėlė. Pavyzdžiui, ar Jums neramu, nes laukia sunkus pokalbis? O gal pikta ir liūdna, nes sutuoktinis pasakė skaudžius žodžius? Gal bijote susirgti? Jaučiate gėdą ar kaltę dėl vakarykščio poelgio?
- Pastebėkite savo kūno reakcijas. Pavyzdžiui: Gal įsitempėte? Gal širdis plaka tankiau? Pakito kvėpavimas? Išpylė prakaitas? Gal išraudote ar išbąlote?
- Jei kyla stipri emocija – kiek nusiraminkite. Atraskite sau malonius ir jums priimtinus nusiraminimo būdus. Galite giliai ir ramiai pakvėpuoti, išeiti pasivaikščioti, užsiimti savo mėgstama veikla.
- Apgalvokite, kokių veiksmų imsitės konkrečioje situacijoje: kas jums priimtina, ko jūs norėtumėte, kaip tai padarysite, kad neiskaudintumėte kito, bet gautumėte tai, kas jums svarbu.
- Imkitės veiksmų.
Ir pabaigai: jausmai ir emocijos – tai didžiulis lobis, tik reikia išmokti juos atrasti, pastebėti ir tinkamai naudotis gyvenime. Sėkmės!
