Susipažinkime su Evaldu Paltanavičiumi, Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus virėjo profesijos absolventu. Šiuo metu Evaldas dirba konditeriu UAB Maxima LT kepykloje Kaune. Sužinokime, kaip Evaldas vertina virėjo profesiją, kokie jo prisiminimai iš profesijos mokymosi laikų, kaip jam sekasi šiandien.
Evaldai, esate Marijampolės profesinio rengimo centro virėjo profesijos absolventas. Ieškant sėkmės istorijų, MPRC Vilkaviškio skyriaus bendruomenės nariai Jus įvardijo, kaip savo darbą ir profesiją ypač mėgusį mokinį. Papasakokite, kas lėmė Jūsų apsisprendimą mokytis Marijampolės profesinio rengimo centre? Ar virėjo profesija viliojo seniai, o gal rinkotės šiuos mokslus dar neturėdamas aiškios vizijos, ką norėtumėte veikti gyvenime?
Taip, esu, o jei tiksliau, buvau. Mėgau ir mėgstu savo darbą. Dirbdamas ir darydamas tai, kas man patinka, aš atiduodu visą save, neskaičiuoju nei laiko, nei jėgų. Nuo pat vaikystės domėjausi maisto gaminimu ir jo subtilybėmis. Todėl nusprendžiau pagilinti žinias savo krašto mokykloje. Mokykla man suteikė naujų patirčių, kurias naudoju ir dabar. Kaip ir minėjau, maisto gaminimu domėjausi nuo vaikystės ir siejau savo gyvenimą su šia specialybe. Visą savo gyvenimą turėjau viziją, kad kažkada aš pats vadovausiu savo kavinei ar restoranui. Dar ir dabar kruopščiai dirbu, kad mano vizija taptų realybe. Labai džiaugiuosi, kad šį darbą dirbdamas realizuoju save ir džiaugiuosi, kai klientai būna patenkinti mano gamintu maistu.
Kalbant apie mokymosi MPRC procesą, įdomu sužinoti, kokią didžiausią naudą Jums davė virėjo profesijos įgūdžių ugdymas? Papasakokite plačiau, kokie mokomi dalykai, technikos ar įgūdžiai Jums įsimintiniausi ir kas labiausiai pravertė dirbant, kai baigėte mokslus?
Išmokau pjaustyti peiliu neatitraukdamas jo nuo pjaustymo lentelės. Švaros bei tvarkos palaikymas darbo vietoje. Turiu pasiūlymą tiems, kas nemėgsta tvarkytis, ateikit į virėjo mokymosi programą ir čia jus išmokys geriausi specialistai – mokytojai, nuo maisto gaminimo iki švaros ir tvarkos palaikymo. Ir tai taps jūsų kasdienybe. Labiausiai džiaugiuosi išmokęs dirbti komandoje, nes kiekvienos specialybės atstovas turi sugebėti atlikti tam tikras komandines užduotis. Ši taisyklė ypatingai galioja virtuvėje, čia vienas nepadirbsi, todėl reikia sutarti ir suprasti vienas kitą. Galima sakyti, kad viską, ką išmokau per tuos 3-jus mokyklinius metus, pritaikiau darbe. Nuo darbo susiplanavimo , darbo vietos paruošimo, produktų kokybės nustatymo ir paruošimo naudoti, pjaustymo ir kita.
Kaip manote, ar virėjo profesija yra paklausi ir patraukli šiuolaikinėje darbo rinkoje? Kokiomis svarbiausiomis asmeninėmis savybėmis turėtų pasižymėti jaunuolis, mąstantis apie šios profesijos pasirinkimą? Galbūt šio pobūdžio darbas reikalauja ypatingos kantrybės? Pasidalinkite įžvalgomis iš savo patirties.
Taip, manau, kad buvo ir yra paklausi. Tiek šiuolaikinėje rinkoje, tiek prieš dešimtis metų, nes žmonės valgė ir valgys, o tai didina darbo paklausą rinkoje ir darbo pasiūlymų yra ir bus . Kiekvienas iš mūsų turime gyvenime išsikėlę tikslų, o jų galime siekti būdami ir augdami būtent šioje mokykloje, padedami tikrai gerų specialistų ir mokytojų, ką aš ir padariau. Aš dalyvavau begalėse renginių, kuriuose galėdavau atskleisti save. Ši profesinė mokykla savo mokiniui suteikia galimybes atsiskleisti, todėl jaunuoliui, kuris mokosi, siūlau nepabijoti renginių ir juose dalyvauti, ieškoti ir atrasti save. Mokykloje, kaip ir gyvenime, esu veiklus žmogus, todėl esu įsitikinęs, kad tik drąsus, daug dirbantis ir nebijantis save parodyti žmogus gali pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Geras specialistas ir savo srities žinovas turi būti kantrus ir gebėti dirbti komandoje. Aš dirbu 5-ių žmonių komandoje, visi esame skirtingi ir su kiekvienu reikia mokėti bendrauti, prisitaikyti prie žmogaus charakterio ar netgi jo dienos nuotaikos.
Žinome, jog šiuo metu esate konditeris. Galima įžvelgti, jog įgauti virėjo profesijos pagrindai Jus nuvedė į specifinę konditerijos sritį. Kaip galvojate, ar galimybę dirbti labai skirtingose maisto pramonės sferose, galima laikyti dideliu virėjo profesijos privalumu?
Pačioje darbo pradžioje pradėjau dirbti troškinių zonoje, savo smalsumo ir užsispyrimo dėka sužinojau, kaip dirba mano kolegos, domėjausi tuo ir taip palengva aš išmokau dirbti ir kitose zonose, t.y., žuvies, miltinių gaminių, mėsos ar net salotų ruošimo zonose. Dabar aš drąsiai galiu pakeisti kolegas, o pats šiuo momentu dirbu konditerijos srityje. Tačiau dėl savo užsispyrimo ir noro išmokti, sugebėjau įsitvirtinti ir kitose zonose, dabar galiu dirbti visame ceche.
Pabaigai, noriu paklausti, ką apskirtai galvojate apie profesinį mokymą? Ar padrąsintumėte dvejojantį rinktis galimybę įgyti virėjo profesiją? Kokį patarimą duotumėte tokiam žmogui?
Norėčiau pasakyti, kad nesvarbu, kur tu mokysiesi- tai bus aukštoji mokykla ar profesinė. Svarbiausia tai, kad žmogus norėtų mokytis. Profesinę mokyklą aš rinkausi todėl, kad tai suteikia labai daug praktikos. Visada skatinu rinktis šią specialybę, nes, kaip ir minėjau, darbo rinkoje ji yra paklausi ir tai didžiulė galimybė ne tik rasti darbą, bet ir susikurti stabilią ateitį. Jei dar nesi atradęs savęs – rinkis profesines mokyklas, o viena iš jų- tai Marijampolės profesinio rengimo centras.
