Laikraštis „Paštininko žodis“ 1927 m. meta akmenuką į Marijampolės miesto valdininkų daržą. Žymiausio Lietuvos prekybos miesto titulą atiduoda Vilkaviškiui. Tiesa Marijampolė įvardinama, kaip Lietuvos kultūros lopšys. Teigiama, kad prieš pirmąjį pasaulinį karą Starapolė (senasis miesto pavadinimas) buvo visiškoje lenkų įtakoje. Tačiau smetoninėje Lietuvoje visi miesto kraštai ir kampai jau lietuviški. Išskyrus aukštuosius valdininkus ir jų žmonas, kuriems mieliau kalbėti lenkiškai arba rusiškai.
Pabrėžiama, kad kultūros ir pramogų vietų gausa Marijampolė nenusileidžia didesniems miestams. Po geležinkelio linijos nutiesimo miestas dar labiau išaugo. Linksmam marijampoliečių ūpui padėjo ir mieste stovėję kareivių pulkai. Didelį vaidmenį mieste vaidino ir moksleiviai. Kapsai, zanavykai, dzūkai sudarė didžiausią jaunimo branduolį.
Tomas Sušinskas
