Marijampolė niekaip negali išsiveržti iš gėdingo aukščiausių šilumos kainų šalyje dešimtuko. 2019 m. sausio mėnesį šiluma Marijampolėje vėl brango nuo 75,2 iki 75,9 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh). Ir taip jau šeštas mėnesis iš eilės. Vidutinė šilumos kaina šalyje šiuo metu yra 59,95 Eur/MWh. O tai reiškia, kad marijampoliečiai už centralizuotą šilumą moka beveik 30 % daugiau negu vidutiniškai šalyje. Tad kodėl jau eilę metų šilumos sąskaitos drasko mūsų žmonių pinigines?
Jei peržiūrėsime šilumos kainų Lietuvoje suvestines, kurias kas mėnesį skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), tai taps aišku, kad mažiausios šilumos kainos yra tose savivaldybėse, kur šilumos ūkis nėra išnuomotas privačiam šilumos tiekėjui, o šilumą gyventojams tiekia savivaldybės įmonės. Taip yra Utenoje, Tauragėje, Šilutėje, Šiauliuose, Vilniuje ir daugelyje kitų savivaldybių. Gi tose savivaldybėse, kur šilumą tiekia šilumos ūkius išsinuomojusios bendrovės, šilumos kainos yra didžiausios. Ir čia išsiskiria UAB „Litesko“ – tarp dešimties didžiausias šilumos kainas tiekiančių įmonių net penki „Litesko“ filialai (Biržų, Vilkaviškio, Telšių, Kelmės, Marijampolės). Tai veda prie išvados, kad ši bendrovė bet kokiomis priemonėmis vaikosi kuo didesnio pelno ir suderėti su ja mažesnę kainą yra mažai tikėtina. Tad, akivaizdu, sumažinti šilumos kainą marijampoliečiams bent iki vidutinės šilumos kainos šalyje bus galima tik atsisakius bendrovės „Litesko“ paslaugų ir pavedus tiekti šilumą savivaldybės įmonei.
Tačiau panašu į tai, kad Marijampolę valdantiems socialdemokratams yra patogu pasyviai stebėti situaciją ir nesiekti susigrąžinti šilumos ūkį savivaldybės žinion. Juk kam tas papildomas galvos skausmas dėl šilumos tiekimo problemų, kai ir taip dėl kai kurių savivaldybės vadovų nepatyrimo ūkinėje srityje problemos (pvz. dėl Kauno g. rekonstrukcijos, naujos automobilių plovyklos Sporto g. ir t.t.) dygsta kaip grybai po lietaus? Juk dabar formaliai už šilumos tiekimą atsakingas šilumos ūkio nuomininkas „Litesko“, ir vietos valdžios vyrams tai kelia mažai rūpesčių.
Savo pozicijai pagrįsti valdantieji mokesčių mokėtojų pinigais už keturženklę sumą pernai net buvo nusamdę advokatų kontorą, kuriai buvo pavesta atsakyti į klausimą dėl priešlaikinio šilumos ūkio nuomos sutarties nutraukimo. Išvadas šios kontoros atstovas pristatė 2018 m. rugsėjį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu. Manęs jos nenustebino, nes advokatai „atliko“ savo užduotį, kuriai ir buvo pasamdyti. Trumpai tariant, jų išvadų esmė yra ta, jog dėl šilumos ūkio „savivaldybės vadovai labai gerai daro, kad nieko nedaro, nes jei darytų, tai visa tai virstų nemenkais nuostoliais“. T. y. koks buvo užduotas klausimas, toks ir gautas atsakymas. O kodėl nebuvo prašoma advokatų analizuoti galimybių nutraukti sutartį teismo sprendimu dėl to, kad jos sąlygos galimai pažeidžia viešąjį interesą, konkurencijos įstatymą ir šalių lygiateisiškumo principą? Kitaip tariant, tebuvo prašoma apginti savivaldybės poziciją pasyviai stebėti, kaip „Litesko“ aukštomis šilumos kainomis skurdina marijampoliečius.
Verta prisiminti, kad Marijampolės šilumos ūkį savivaldybė 15 metų bendrovei „Litesko“ išnuomojo 2000 metais, kurie sutapo su nesibaigiančios socialdemokratų valdymo eros Marijampolėje pradžia, o po keleto metų be konkurso pratęsė nuomos sutartį dar dešimtmečiui – iki 2025-ųjų. Neatmestina ir tai, kad savivaldybės žmonių atžvilgiu nenaudingų sutarčių pasirašymo, pratęsimo ir keitimo metu buvo sudaromi žodiniai užkulisiniai susitarimai tarp bendrovės „Litesko“ ir savivaldybės vadovų, kuriais praktiškai, kaip žinia, jau 19 metų yra socialdemokratų atstovai. Tuo būtų galima paaiškinti Marijampolės valdžios vengimą imtis ryžtingų veiksmų atsisakyti privataus šilumos tiekėjo paslaugų ir apie 30% sumažinti šilumos kainą iki vidutinės šalyje.
Dar praeitais metais svarstant savivaldybės biudžetą Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlė steigti Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Marijampolėje mažinimo fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos atsiskaitymui (kompensacijai) UAB „Litesko“ už investicijų į šilumos ūkį likutį, pasibaigus sutarčiai arba ją nutraukus anksčiau laiko (tam dabartiniais skaičiavimais reikės apie 1,5 mln. eurų). Tačiau valdantieji socialdemokratai šį pasiūlymą atmetė. Matyt, tam, kad nei 2025 metais, nei anksčiau savivaldybė nesukauptų reikiamų lėšų investicijoms išpirkti ir 2025 metais būtų priversta vėl pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su bendrove „Litesko“, kuri ir toliau didelėmis šildymo sąskaitomis apiplėšinėtų mūsų gyventojus. Sunku būtų rasti kitokį paaiškinimą.
Baigiant būtų galima priminti, kad 2017 ir 2018 m. TS-LKD Marijampolės skyriaus inicijuotos peticijos dėl šilumos kainos Marijampolėje mažinimo, kurias pasirašė šimtai marijampoliečių, privertė valdančiuosius šiek tiek sukrusti: balsuoti už TS-LKD frakcijos parengtą sprendimo projektą dėl Marijampolės savivaldybės veiklos prioritetų papildymo siekiu mažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą, pradėti varstyti VKEKK duris, ieškoti teisininkų paslaugų. Bet jei nebūtų buvę minėtų TS-LKD pastangų, vargu ar kas nors dėl šilumos kainų mažinimo būtų pajudinęs bent pirštą.
TS-LKD visada siekė ir sieks, kad marijampoliečiai už centralizuotai tiekiamą šilumą mokėtų teisingą kainą, artimą vidutinei šalyje. Už šilumą turime mokėti kur kas mažiau – toks yra TS-LKD prioritetas. Tikiuosi, kad po savivaldos rinkimų rinkėjai suteiks TS-LKD galimybę iš esmės spręsti šią problemą ir išpildyti Marijampolės žmonių lūkesčius.
Kęstutis Traškevičius
Marijampolės savivaldybės tarybos narys, TS – LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Politinė reklama bus apmokėta iš TS- LKD kandidatų sąrašo Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 25 sąskaitos. Užs. nr. SG-18-16.
