Ketvirtadienį Vytauto Didžiojo parke įvyko jau paskutiniai šiais metais Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos organizuoti teatralizuoti garsiniai pasakų skaitymai.
Gausiai susirinkusius mažuosius pasveikino 4 veikėjai – balti knygos puslapiai.
Pastarieji prisipažino, jog yra nuliūdę, nes jie yra balti todėl, kad rašytojai dar neužpildė jų savo istorijomis, o iliustratoriai – neiliustravo, tad šiuo metu tenka skaityti jau parengtas knygeles.
Pakalbinti vaikai prisipažino, kad mėgsta skaityti įvairaus žanro kūrinius: fantastinius pasakojimus, siaubo istorijas, detektyvus, pasakas ar komedijas.
Šiltą ketvirtadienio popietę vaikučių ir jų tėvelių laukė net trys užsiėmimai. Pirmasis iš jų – pasakojimas apie Lorį lėtapėdį, kuris per savo lėtumą nieko nespėjo ir net nepastebėjo, kad vargšelį užklupo jau žiema.
Antroji veikla privertė pasukti galveles – visi susirinkę kūrė pačią nuostabiausią istoriją, kuri galbūt kažkada virs ir knygele vaikams. Pasakojimas buvo įrašytas ir jį išgirsti bus galima Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos interneto tinklalapyje bei bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Užduotis pasirodė ne iš lengvųjų, tačiau galiausiai nuspręsta, kad istorijos veikėjai – meškiukas Pūkuotukas ir lapė Snapė, o istorijos žanras – nuotykių komedija.
Istorijos veiksmas prasidėjo seniai seniai, prieš tūkstantį metų, kai meškiukas sutiko lapę skraidant Mėnulyje. Ilgainiui veikėjai tapo draugais ir nusprendė aplankyti kitas planetas. Deja, neatsargiai besielgdami jie nukrito nuo Mėnulio ir tik virvės bei raketos dėka pavyko iškeliauti į Žemę.
Šioje vietoje mažųjų kurta istorija įgavo dar daugiau žanrų, kai pasakojime atsirado naujas veikėjas – Genys, o nelaimėlė laputė buvo sutrypta dinozauro, tad meškiukui į Mėnulį teko pasiimti naująjį draugą Genį.
Vaikai greitu metu galės nupiešti šios istorijos iliustracijos, o informaciją biblioteka paskelbs artimiausiu metu.
Finaline renginio dalimi tapo „Bravo teatro“ spektaklis „Spalvų grobikai“.
Žaisminga ir įtraukianti istorija prasideda, kai nuliūdusi ir verkianti papūga susitinka savo draugą Pingviną.
Paukštis pasiguodžia, jog Pasaulyje dingo spalvos – automobiliai nesupranta kada važiuoti, nes šviesoforai nespalvoti, vaikai nevalgo vaisių, nes neatskiria ar pastarieji sunokę ar sugedę, vakarais neina grožėtis saulėlydžiu, o Papūga prarado gražiąsias savo spalvas.
Neilgai tukus paaiškėjo, kad spalvas pasiglemžė spalvų grobikai, tad su mažųjų marijampoliečių ir jų tėvelių pagalba teks leistis į keliones, kuriose teks ieškoti būdų atgauti spalvas.
Tačiau ne viskas taip paprasta – pirmiausiai teko susimeistrauti specialų žiūroną, kuris padės surasti dingusias spalvas.
Geltonos spalvos teko ieškoti danguje, kurioje spalvų grobėjas ir papūga pasileido į lenktynes. Laimėtojo prizas – geltona spalva. Gudrumu pasinaudojusi papūga laimėjo lenktynes, tačiau geros širdies valia grobikui paliko dalelę spalvos.
Antroji kelionė daug sudėtingesnė – mėlyna spalva slepiasi vandenyno dugne. Deja, papūga nemoka plaukti, tad pagalbos ranką ištiesė pingvinas, greitai atgavęs ir mėlyną spalvą.
Deja, vargšelės papūgos bėdos nesibaigė – kol Pingvinas buvo išvykęs į Vandenyno dugną, pastaroji apsinuodijo Pingvino palikta pūdyta žuvimi, tad raudonos spalvos ieškoti dar kartą iškeliavo Pingvinas.
Beširdis grobikas net nesiruošė atiduoti spalvos, tačiau sutiko sudalyvauti mįslių konkurse. Jeigu neįmins trijų mįslių – raudona spalva grįš Pingvinui ir Papūgai. Sunku nebuvo, nes spalvų grobikas buvo gobšuolis, tad į visas mįsles pasirinko tik vieną atsakymą – pinigai. Raudona spalva greitai buvo atgauta, tačiau paguostas raudonasis grobikas už tai labai nepyko.
Spektaklio pabaigoje vaikai įgavo ir mokslinių žinių – papūgai pasigedus violetinės, žalios ir oranžinės spalvos, išmintingasis pingvinas paaiškino, jog sumaišius jau turimas spalvas, atsiras trūkstamos spalvos.
Stebuklas – papūga vėl graži ir spalvinga!
Vaikai ir jų tevėliai gausiais plojimais atsidėkojo spektaklio aktoriams ir priminta, kad jau kitą ketvirtadienį visų bus laukiama Knygos šventėje.
Galerijoje – Jurgio Švedo nuotraukos