Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sumanė griežtinti atsakomybę už falsifikuotų ir Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos priemonių naudojimą, laikymą ir tiekimą rinkai. Manoma, kad pagal apimtį juos lenkia tik narkotikai ir nelegalūs tabako gaminiai.
Vyriausybės ir Seimo prašoma ne tik 3–4 kartus didinti administracines baudas, bet ir numatyti baudžiamąją atsakomybę už mūsų šalyje neregistruotų ir falsifikuotų augalų apsaugos produktų platinimą itin dideliais kiekiais. Mat jie sudaro apie 25–30 proc. visos mūsų rinkos.
Neišmoktos pamokos
Anot Vilkaviškio rajone ūkininkaujančio Juozo M. (pavardė redakcijai žinoma), kone kasmet pavasarį, vos atšilus orams, augalų apsaugos priemonių falsifikatų pardavėjai važinėja po ūkininkų sodybas ir siūlo savo prekes. „Kiek man tenka kalbėtis su ūkininkais, vis dar nemaža jų dalis rizikuoja, net nepaisydami to, kad dalį išauginto derliaus patys suvartoja savo ūkio ar šeimos reikmėms“, – kai kurių ūkininkų elgesiu stebėjosi agronomo išsilavinimą turintis ir daugiau kaip 10 metų ūkininkaujantis vilkaviškietis. Jis teigė pats ant tokių siūlytojų kabliuko įsigyti trąšų ar augalų apsaugos priemonių perpus pigiau nei pas legalius prekybininkus nepakibo.
Deja, kitaip pasielgė vienas Alytaus regiono ūkininkas. Kaip pranešė Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), ne Lietuvoje pirktu ir mūsų šalyje neregistruotu herbicidu „Salsa“ rapsus purškęs ūkininkas ne tik buvo nubaustas administracine bauda, bet ir pats save nubaudė – ruošdamas mišinį purkšti jis nesilaikė augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų ir dėl netinkamo tirpalo panaudojimo beveik sunaikino žieminių rapsų pasėlius. Praėjusį rudenį tai buvo jau trečias atvejis, kai buvo užfiksuotas nelegalių produktų naudojimas, ir antras – kai rasta „Salsos“ herbicido.
Beje, šiemet VAT sustabdė prekybą herbicidu „B-Zone 480“ ir panaikino leidimą juo prekiauti Lietuvoje. Šio preparato gamintojas deklaravo, kad herbicidas yra tapatus kito gamintojo gaminamam produktui, tačiau ištyrus paaiškėjo, jog „B-Zone 480“ cheminė sudėtis neatitinka gamintojo nurodytos specifikacijos. Todėl šis produktas į Lietuvą nebegalės būti tiekiamas, o šalyje sukauptos jo atsargos – utilizuotos.
Anot VAT, prieš Lietuvoje registruojant augalų apsaugos produktą visada atliekamas rizikos vertinimas. Taip siekiama išsiaiškinti galimą neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai, nes mūsų šalyje registruojami tik saugūs produktai. Nelegalių ar falsifikuotų produktų poveikis nebūna įvertintas ir gali kelti didelę riziką. Nelegalūs ir falsifikuoti augalų apsaugos produktai yra pavojingi ne tik aplinkai (ypač vandens organizmams), jie gali daryti neigiamą poveikį ir žmogaus sveikatai – sukelti alergijas, sutrikdyti endokrininę sistemą.
Ir baudos, ir grotos
Pagal šiuo metu galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, už nelegalių herbicidų naudojimą numatyta 60–120 eurų bauda, o didžiausia – iki 1500 eurų siekianti bauda kol kas gresia tik už augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai, reklamavimo, įvežimo į Lietuvą pažeidimus. ŽŪM siūlo papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą keletu naujų straipsnių, išskaidant atsakomybę, kad už įvairias skirtingas veikas būtų numatytos skirtingo dydžio baudos. Didžiausia administracinė bauda siektų iki 4500 eurų, o už Lietuvoje neregistruotų ar falsifikuotų augalų apsaugos priemonių tiekimą rinkai, kai tiekimo apimtis viršijo 100 minimalių gyvenimo lygių (šiemet 3800 eurų), taikyti ir baudžiamąją atsakomybę, numatant laisvės atėmimą iki dvejų metų. Be to, administracinė atsakomybė nustatoma ir asmenims, platinantiems augalų apsaugos produktus be augalų apsaugos produktų platinimo leidimo.
„Baudų dydžiai už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, įvežimo į Lietuvą, tiekimo rinkai reikalavimų nesilaikymą kol kas tebėra tokie pat, kokie buvo nustatyti 2000 metais. Jie neturi veiksmingo ir atgrasančio poveikio. Lietuvoje pažeidėjai vis dar labiau suinteresuoti sumokėti baudą, nei laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise ir išvengti atsakomybės“, – siūlydama keisti situaciją teigė dabar jau buvusi žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šis ŽŪM bandymas bus jau nebe pirmas kartas, kai siekiama sugriežtinti nelegalių augalų apsaugos priemonių bei jų falsifikatų platintojų atsakomybę. Ankstesnieji vis strigdavo arba Seime, arba taip ir nepasiekę Seimo. „Buvo galima numatyti griežtesnę atsakomybę ir 2014 metais, kai Seimui buvo pateikti tikrai reikalingi pasiūlymai, ir vėliau, kai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas buvo keičiamas Administracinių nusižengimų kodeksu. Tačiau politikų valia to nebuvo padaryta, nors daugelyje šalių augalų apsaugos produktai lyginami su vaistais – už nelegalių bei falsifikuotų tokių produktų platinimą, laikymą bei naudojimą numatoma tokia pat griežta tvarka“, – tikino Z. Varanavičienė.
Seniai laukia
Ekspertai yra pastebėję, kad šiuo metu Lietuvoje galiojančios baudos už nelegalių bei falsifikuotų augalų apsaugos priemonių platinimą, laikymą, naudojimą yra labai menkos, palyginti su gaunamu pelnu, – jis gali siekti ir milijonus eurų. Tuo metu daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių sankcijos už nelegalių augalų apsaugos priemonių naudojimą yra kur kas griežtesnės – baudos siekia net iki 50 tūkst. eurų. O kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Vokietijoje, numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Tad ten falsifikatų beveik nepasitaiko. Be to, didžiausia dalis falsifikuotų nelegalių augalų apsaugos priemonių, kurios šiuo metu masiškai brukamos mūsų šalies žemdirbiams, yra pagamintos Kinijoje. Dažnai tokių priemonių veikliosios medžiagos yra neišvalytos, joms gaminti nenaudojamos įvairios apsauginės ir kenksmingumą mažinančios medžiagos.
„Prieš keletą metų ES užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, nelegalios bei falsifikuotos augalų apsaugos priemonės užima apie 13,8 proc. rinkos. Lietuvoje šis rodiklis didesnis – apie 23,4 proc., tačiau, mūsų stebėjimais, nelegalios bei falsifikuotos augalų apsaugos priemonės Lietuvoje užima 30 proc. rinkos“, – tvirtino Z. Varanavičienė.
Siūlo ne tik griežtinti
Vis dėlto Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius „Lietuvos žinioms“ minėjo nesąs įsitikinęs, kad būtina griežtinti atsakomybę už nelegalių augalų apsaugos priemonių bei jų falsifikatų naudojimą, laikymą bei platinimą. „Seimo komitete šių problemų dar nenagrinėjome“, – prisipažino K. Starkevičius. Jis vylėsi, kad šią bėdą būtų galima išspręsti ne baudų didinimu, o pačių ūkininkų švietimu, kad šie nepirktų ir nenaudotų nelegalių augalų apsaugos priemonių.
Parlamentaras priminė, kad 1992 metais Jungtinės Tautos Lietuvą priskyrė Šiaurės Europos šalių grupei. Tuo metu kaimyninė Lenkija, iš kurios į Lietuvą atsivežama nemažai įvairių augalų apsaugos priemonių (kai kurios jų Lietuvoje neregistruotos, bet Lenkijoje registruotos ir visiškai legalios), priskirta prie Rytų Europos šalių. Šiaurės Europos ir Rytų Europos šalių žemės ūkiuose leidžiama naudoti skirtingus chemijos pramonės produktus. Taigi būtų galima pasistengti, kad Lietuva taip pat būtų priskirta Rytų Europos šalių kategorijai, kad būtų suvienodintos ne tik šių dviejų valstybių ūkininkavimo sąlygos, bet ir sudarytos galimybės tas pačias chemines priemones legaliai naudoti tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.
Kazys Kazakevičius
“Lietuvos žinios”
