Lietuvoje baigėsi pirmasis nenuspėjamais vadintų Prezidento rinkimų turas. Pergalę jame švenčia Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Vis dėlto ekspertai prognozuoja, kad po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame ture sudėtingesnė ir daugiau jėgų reikalaujanti kova laukia konservatorių remiamos kandidatės I. Šimonytės.
Anot „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės, I. Šimonytei laidoti vilčių dar tikrai nereikia, tačiau ji teigia, kad pralaimėjimo atveju galimas ir kitas, mažai aptartas scenarijus – jei prezidentu taptų G. Nausėda, I. Šimonytei gali būti pasiūlyta atsisėsti į premjero kėdę.
G. Nausėdos startinė pozicija geresnė
„Dabar klausimas, ką darys žmonės, kurie balsavo už kitus. Bent jau preferencijos iki dabar rodė, kad Nausėdai yra daugiau šansų, kadangi jis priimtinesnis ir Skvernelio rinkėjams, ir Andriukaičio. Juozaičio, Puteikio, Tomaševskio irgi gan tvarkingi, nes jie eis balsuoti EP rinkimuose už partiją, tai jiems irgi priimtinesnis Nausėda, tai kol kas jo startinė pozicija yra geresnė“, – pastebėjo sociologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad abu į antrą turą patekę politikai labai panašūs – abu ekonomistai, nebus kovojančios vienos partijos prieš kitą. Vis dėlto, anot R. Ališauskienės, I. Šimonytę labiau palaiko moterys ir jaunimas, tuo tarpu G. Nausėda turi simpatikų įvairiose grupėse.
„Pavyzdžiui, už Grybauskaitę balsavo daugmaž vyrų-moterų proporcija, Šimonytės žymi moterų disproporcija, bet jau antrame ture pradės truputį lygintis ir tada turi būti aišku, kodėl vienas geresnis už kitą atmetus partines preferencijas.
Negali sakyti, kad ji visiškai neturi šansų. Vėlgi, šioje kampanijoje nebuvo jokių neigiamų viešųjų ryšių, aš nevadinu to juoduoju piaru, bet pakankamai pozityvi kampanija buvo. Klausimas, ar dabar galėtų būti ir kritikos vienas kito atžvilgiu“, – svarstė sociologė.
Ji teigė, kad daug kas priklausys nuo kandidatų rinkiminės kampanijos, ar ji bus agresyvesnė ir ar atsakys rinkėjams į klausimą, kuo vienas kandidatas geresnis už kitą, ko esą nebuvo padaryta prieš pirmąjį turą.
Realu ar ne: Nausėda – prezidentas, Šimonytė – premjerė
Sociologė taip pat neatmetė galimybės, kad, jeigu antrajame ture pergalę visgi pavyktų iškovoti G. Nausėdai, I. Šimonytei būtų pasiūlyta Ministro pirmininko kėdė.
„Aš matyčiau kaip pakankamai realų dalyką, nes vis tiek rezultatai rodo, kad šiuo metu tai du populiariausi politikai. Ir buvo daug kalbų, vertinant tą pačią Šimonytę, kad ji tikrai būtų gera premjerė, galbūt toks pasidalijimas žmonėms visai patraukliai atrodytų, bet čia jau politinių susitarimų reikalas, nes tada konservatoriai turėtų formuoti daugumą“, – teigė sociologė.
Sekmadienį premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad jei nepateks į antrą turą, atsistatydins. Artėjant vidurnakčiui jis pripažino savo pralaimėjimą.
„Jeigu būtų buvęs Skvernelis, būtų buvę aiškiau, būtų buvusi viena partinė preferencija pas kitą. Šiuo atveju tokio didelio priešiškumo kaip ir nėra, tarp jų irgi buvo labai didelis persidengimas – jeigu ne vienas, tai kitas. O dabar, kai išeina abu, reikia pasirinkti, ir šitoje vietoje reikia mobilizuoti, nes Europos Parlamento rinkimai visiškai nemobilizuoja“, – kokie iššūkiai kandidatų laukia antrajame ture pastebėjo sociologė R. Ališauskienė.
Vis dėlto komentuodama priešlaikinių Seimo rinkimų tikimybę pašnekovė pastebėjo, kad toks scenarijus būtų naudingas tik patiems „valstiečiams“, nes jų populiarumas jau sparčiai krenta.
„Praktiškai jie šiuo metu nebūtų naudingi niekam, išskyrus truputį „valstiečiams“, nes „valstiečiams“ problema – jie pakankamai blogai pasirodė savivaldos rinkimuose lyginant su 2016 m., dabar vėl. Po šitų rinkimų eina banga EP (rinkimų – DELFI), irgi yra grėsmė, kad gali prastokai pasirodyti. Tai skaičiuojant toliau, tuo labiau, kad pirmininkas yra šaškininkas, likus pusantrų metų iki rinkimų matyti, kad palaikymas važiuoja žemyn, ir gali tikrai stipriai pralošti 2020 m. Jiems išankstiniai būtų naudingesni negu kitoms partijoms, nes dar nėra visiško kritimo“, – pastebėjo ji.
Aktyvumas gali nevaidinti esminio vaidmens
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) mokslininko Mažvydo Jastramskio rinkimų rezultatai nenustebino, nes šiuose Prezidento rinkimuose žmonės esą balsuoja pagal tai, kaip pasitiki kandidatų asmeninėmis savybėmis bei kompetencija.
„Kas gerai Gitanui Nausėdai, panašu, kad jis atsilaikė rinkiminėje kampanijoje iki galo, nenukrito jo reitingas, kad jis atsiliktų nuo kažkurio kandidato. Reikėtų akcentuoti dar vieną dalyką, kad prieš anuos rinkimus visi keikė mūsų sociologus, kad blogai prognozavo, bet šį kartą reikia pasakyti, kad visai gerai buvo prognozuoti rinkimai“, – LRT studijoje kalbėjo jis.
Priešingai nei R. Ališauskienė, M. Jastramskis teigė manantis, kad aktyvumas po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame ture neturės didelės įtakos: „Aš manau, kad aktyvumas nevaidins jokio esminio vaidmens.“
Jis prognozavo, kad I. Šimonytė daugiausiai palaikymo sulauks Vilniuje ir Kaune, tuo tarpu G. Nausėda pagrindines simpatijas susirinks kituose Lietuvos miestuose ir regionuose.
Tuo tarpu LRT rinkimų laidoje viešėjęs „Verslo žinių“ vyriausias redaktorius Rolandas Barysas atkreipė dėmesį, jog šie rinkimai parodė, kad solidus rinkiminis biudžetas dar nebūtinai užtikrina pergalę.
„Lietuvoje pasitvirtino faktas, kad tai ne JAV ir ne būtinai didžiausią biudžetą turintis kandidatas gali pretenduoti į laimėtojus“, – teigė jis.
Anot Baryso, S. Skvernelio pirmojo Prezidento rinkimų turo biudžetas buvo antras pagal dydį Lietuvos istorijoje.
„Daugiausiai yra išleidęs ponas Balčytis, daugiau nei 700 tūkst., o ponas Skvernelis 350 tūkst., na o Šimonytės ir Nausėdos yra vienas šalia kito, 6-7 vietos per visus istorinius Prezidento rinkimus“, – priminė jis.
Kalbant apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus, kurie bus organizuojami su antruoju Prezidento rinkimų turu, studijos svečių nuomonės išsiskyrė. M. Jastramskis EP rinkimuose prognozavo sėkmę konservatoriams, kurią esą atneš I. Šimonytės geras rezultatas pirmame ture. Tuo tarpu R. Barysas neatmetė galimybės , kad „valstiečių“ atžvilgiu gali suveikti „gailesčio sindromas“.
