Ant sraunaus Drubengio kranto, netoli upelio žiočių, prie pat Prienų būta malūno ir popieriaus dirbtuvių. Dar ir šiandien vietovė vadinama Popierne. Tai viena seniausių ir stambiausių popierių gaminusių įmonių to meto Lietuvoje.
Niekas tiksliai negali pasakyti, kada ji pastatyta, bet aišku, kad 1701 m., švedams puolant Lietuvą, buvo sudegintas vandens malūnas bei popieriaus gamybos įmonė. Vėliau kunigaikščio Sapiegos iniciatyva įmonė buvo atkurta. Jo kvietimu vokietis G. Thierbachas patobulino popieriaus gamybos technologijas.
Popieriaus masė buvo pilstoma ir presuojama rankomis, popieriaus lakštuose įspaudžiamas vandenženklis – Sapiegų herbas su užrašu „Prienai. G. Thierbach”. Drubengio tvenkinyje buvo pūdomi skudurai, kuriuos po to sumaldavo. Iš jų buvo gaminamas aukštos kokybės popierius. 1822 m. įmonėje dirbo 22 mašinos. Dirbtuvėje dirbo daugiau kaip 20 meistrų ir pameistrių, gamintas baltas, spalvotas, vyniojamasis popierius, kartonas. Gaminiai buvo vežami į Maskvą, Varšuvą, Peterburgą.
Vėliau vietovėje buvęs nedidelis degtukų fabrikėlis. Fabrikas sunyko dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, pralaimėjęs konkurencinę kovą moderniau įrengtiems Naujosios Vilnios ir Kučkuriškių popieriaus fabrikams. Dar vėlesniais laikais čia buvo malūnas, vilnų karšykla.
