Pasak senojo pasakojimo, „Vos tik peržengus vokiečio kaimyno sieną už Kybartų ir Vyžonių, visu pasieniu tęsiasi vokiečių imperatoriaus miškai. Dvidešimt kilometrų nuo Vištyčio į vakarus tarp žaliųjų girių jokio žymesnio miesto nėra. Apylinkes puošia gražūs Vokietijos kaizerio Vilhelmo medžioklės rūmai. Ši vieta – tai Romintai.
Kai 1914 metais caro kariuomenė užėmė Rytprūsius, caras pasiuntė savo generolui telegramą. Gink Dieve neleisk deginti kaizerio rūmų. Mat caras tikėjosi pasilikti tą puikųjį dvarą sau. Todėl, kai rusų karininkas paklausė generolą, ką mes šiandien deginsime, išgirdo atsakymą: – šiandien gali užsidegti tik savo papirosą. Tokiu būdu kaizerio rūmai liko sveiki.
Iš provincijos kaimo atvykus čionai jautiesi tarsi rojuje. Gražus parkas, miškas, muzika ir vokiečių turtuolių lėbavimas. Visa tai primena prieškarinę Vokietijos imperijos galybę. Įdomiausia dairytis pačiuose kaizerio rūmuose.
Rūmai statyti maždaug dvidešimt metų prieš pirmąjį pasaulinį karą. Iš Švedijos atvyko architektai. Medis statyboms taip pat buvo atvežtas iš Švedijos. Visi trobesiai statyti iš pusiau apvalių rąstų. Sienose nerasi jokio plyšelio. Iš lauko pusės rūmai nudažyti rausvai, viduje sienos poliruotos.
Rūmų viduje ant sienų kabo brangūs ir reti paveikslai. Daugybė piešinių vaizduoja kaizerį medžioklės metu. Pagrindinė salė išpuošta elnių ir briedžių ragais. Dvaro vartus saugojo du liūtai. Virš vartų – didelis, juodas, metalinis vokiečių erelis.
Romintos apylinkėse medžiodavo kitų kraštų valdovai. Dideli plotai aptverti aukšta vielos tvora. Parke yra karalienės Luizos skulptūra.
Dvaro rūmai trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo tušti,“ – pasakojimą užbaigia žurnalistinį tyrimą atlikęs prieškario apžvalgininkas.
Tomas Sušinskas
