Rugpjūtį gerėjo visi darbo rinkos rodikliai

Po vidurvasario štilio rugpjūtį darbo rinkoje fiksuotas suaktyvėjimas – mažėjo registruotas nedarbas, augo darbuotojų paklausa, daugiau darbo ieškančių įsidarbino ir pradėjo dalyvauti užimtumo priemonėse.

Registruotas nedarbas šalyje mažėjo 0,5 proc., dabar jis siekia 8,6 proc. 57 iš 60 savivaldybių nedarbas sumažėjo, o dviejose – nekito. Rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

Užimtumo tarnybai tarpininkaujant paskutinį vasaros mėnesį įdarbinta 17,2 tūkst. klientų – 3 tūkst. daugiau nei liepą. Daugiau asmenų įsidarbino visose amžiaus ir kvalifikacijos grupėse.

„Didžiausias įsidarbinimo augimas fiksuotas tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų – tokius darbus pradėjo dirbti 30 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų nei liepą. Daugiau klientų įsidarbino mokytojais, elektros inžinerijos technikais, taikomųjų programų ir programinės įrangos kūrėjais, technologijų ir gamybos inžinieriais, gydytojais ir kt.“, – teigė Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Vidutinės kvalifikacijos darbus pradėjusių dirbti skaičius augo penktadaliu (19,6 proc.). Daugiau nei liepą įsidarbino medienos meistrais, autobusų ir troleibusų vairuotojais, siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriais, metalo apdirbimo staklių operatoriais, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikais, mokytojų padėjėjais, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriais, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo etiketėmis operatoriais, dailidėmis ir kt. Kiek mažiau (13,3 proc.) padidėjo pradėjusių dirbti nekvalifikuotus darbus asmenų skaičius.

Pasak J. Zemblytės, didesnį į darbo rinką grįžtančių srautą sąlygojo ir vasarai baigiantis darbuotojų ieškantys darbdaviai, ir aktyviau į darbo paieškas įsitraukę darbo neturintys asmenys.

Darbdaviai rugpjūtį įregistravo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje – 9 tūkst. daugiau nei liepą. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 36 tūkst. darbo pasiūlymų.

Daugiausiai darbuotojų ieškojo transporto ir saugojimo (5,5 tūkst.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (4,4 tūkst.), apdirbamosios gamybos (3,9 tūkst.), administracinę ir aptarnavimo (3,9 tūkst.) bei statybos (2,4 tūkst.) veiklą vykdančios įmonės.

Darbuotojų paklausa augo beveik visuose veiklos sektoriuose, o labiausiai – transporto ir saugojimo, švietimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų surinkimo, apgyvenimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.

„Nepaisant rugpjūtį didesnio darbo pasiūlymų skaičiaus, siūlomas darbo užmokestis šiek tiek mažėjo: darbo skelbimuose nurodomas vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 2,4 proc. mažesnis nei liepą“, – atkreipė dėmesį J. Zemblytė.

Didžiausią darbo užmokestį siūlė informacijos ir ryšių bei statybos veiklą vykdančios įmonės. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjams ir analitikams (2,2 tūkst. Eur/mėn. prieš mokesčius), gydytojams (2 tūkst.), verslo paslaugų ir administracijos vadovams (2 tūkst.), pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadovams (1,8 tūkst.), gamybos ir statybos vadovams (1,8 tūkst.), veterinarams (1,8 tūkst.), elektros technologijų inžinieriams (1,7 tūkst.), duomenų bazių ir tinklų specialistams (1,7 tūkst.).

Rugpjūtį aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse rugpjūtį pradėjo dalyvauti 2,5 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų, daugiausiai iš jų – 0,6 tūkst. įgis naujas profesines kvalifikacijas, 0,9 tūkst. įdarbinti subsidijuojant, 0,5 tūkst. pasinaudojo parama judumui.