Savivaldybėse dirbantys žemės ūkio specialistai yra tie žmonės, į kuriuos ūkininkai kreipiasi ne tik praktinių patarimų, bet ir norėdami sužinoti patikimas naujienas. Šiuo metu žemdirbių bendruomenę labiausiai domina Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas, kuriame sudėlioti prioritetai, pagal kuriuos šalies žemės ūkiui reikės gyventi 2023-2027 metais. Žemės ūkio ministerijoje savivaldybių atstovams buvo pristatyta naujausia plano, kuris netrukus bus išsiųstas vertinti Europos Komisijai, versija.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, pokyčių tikrai bus. Žemdirbių laukia nauji iššūkiai, susiję su Žaliuoju kursu, ekoschemomis. Nors bus ribojamos tiesioginės išmokos stambiems ūkiams, tačiau dvigubai išaugs parama jauniesiems ūkininkams, didelio dėmesio sulauks ekologiniai, smulkūs ir vidutiniai ūkiai.
„Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas keičiasi – išaugs tiesioginių išmokų finansinis vokas, tačiau sumažės lėšos kaimo plėtrai. Mūsų tikslas yra finansiškai padėti silpnesniems, kad Lietuvoje nebūtų tik vienas ar du stiprūs žemės ūkio sektoriai. Siekiamybė, kad visi sektoriai išgyventų, jei staiga nutrūktų finansavimas”, – kalbėjo ministras.
Per ateinantį paramos laikotarpį tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma beveik 4,3 mlrd. Eur. Šios lėšos bus skirtos trims pagrindiniams tikslams – apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, prisitaikyti prie klimato kaitos ir kurti gyvybingą kaimą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, plane išryškinti ir pagrindiniai poreikiai. Dėmesys bus kreipiamas veiklos tęstinumui, inovacijoms žemės ūkyje, pridėtinės vertės didinimui, paramai smulkiems ir vidutiniams ūkiams, trumposioms maisto tiekimo grandinėms ir kooperacijai. Atsižvelgiant į Žaliąjį kursą, labai svarbu bus mažinti trąšų naudojimą, išsaugoti biologinę įvairovę, puoselėti kraštovaizdį. Ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimui į kaimą pritraukti, ekologiniam ūkininkavimui, gyvūnų gerovei.
Kadangi lėšos kaimo plėtrai 2023-2027 m. laikotarpiu sumažės, neišvengiamai teks susiveržti diržus – numatoma atsisakyti remti ne žemės ūkio veiklas, pavyzdžiui, žvyrkelių asfaltavimą, plačiajuosčio interneto įvedimą ir kt. Planuojama, kad iš dalies prie šių veiklų galės prisidėti vietos veiklos grupės, kurios rengia vietos veiklos strategijas.
Po strateginio plano pristatymo savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai turėjo ne vieną praktinį klausimą žemės ūkio ministrui ir jo komandai. Jiems ypač rūpėjo geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimai -daugiamečių pievų plotų atstatymas, žolės mulčiavimas, durpžemių ir šlapynių bei paviršinio vandens apsauga ir kt. Kaip visada, daug diskusijų kilo dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų remonto ir rekonstravimo, griovių priežiūros.
Savivaldybių specialistus domino ir naujovė – ekoschemos, t. y. savanoriškai ūkininkų pasirenkamos agroaplinkosaugos bei klimato priemonės, pagal kurias numatomos papildomos išmokos. „Nedalyvausiantys ekoschemose galės gauti bazinę išmoką. Ji bus mokama už kiekvieną reikalavimus atitinkantį hektarą. Ūkininkas galės gauti ir jaunojo ūkininko bei perskirstymo, taip pat susietosios paramos išmokas”, – į klausimus atsakė ministras.
Į specialistų nuogąstavimus, ar jaunieji ūkininkai nepiktnaudžiaus jiems skiriama išaugusia parama, ar nebus dirbtinai skaidomos valdos, ministras atsakė, kad apsaugos mechanizmai jau yra įgyvendinti – kontrolė veikia ir perversmų šioje srityje tikrai nebus. Juolab, kad prioritetas bus teikiamas pradedantiems ūkininkauti nuo nulio.
LR ŽŪM inf.