Jaučiate nuolatinį nuovargį, silpnumą ar sumažėjusį fizinį pajėgumą? Tai gali signalizuoti geležies trūkumą organizme, kuris ilgainiui išsivysto į geležies stokos anemiją (mažakraujystę).
Pasak medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojos Kotrynos Glinskytės, geležies stokos anemija gali turėti įtakos daugybės ligų atsiradimui – nuo depresijos, demencijos iki širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Sužinokite, kaip užtikrinti pakankamą geležies kiekį organizme ir užkirsti kelią pavojingai ligai.
Geležis padeda aprūpinti ląsteles deguonimi
Šeimos gydytojos K. Glinskytės teigimu, geležis yra pagrindinė hemoglobino sudedamoji dalis, o hemoglobinas atsakingas už deguonies pernešimą į visus kūno audinius.
Esant geležies trūkumui, organizmas negali pasigaminti pakankamai hemoglobino, todėl audiniai tinkamai neaprūpinami deguonimi.
„Tai gali sukelti odos sausumą, pleiskanojimą, nagų trapumą ir lūžinėjimą, plaukų slinkimą, lūpų kampučių įtrūkinėjimą“, – pirmuosius geležies trūkumo simptomus įvardija šeimos gydytoja.
Kai hemoglobinas kraujyje nukrenta žemiau normos ribos (moterims mažiau nei 120 g/l, o vyrams – 130 g/l) ir/arba sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje, gali išsivystyti geležies stokos anemija.
„Geležies stokos anemija gali sukelti ryškesnius simptomus, tokius kaip odos ir gleivinės blyškumas, galvos svaigimas ir skausmas, ūžesys ausyse, bendras silpnumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas, greitas nuovargis, apatija, dusulys, tachikardija (širdies susitraukimų dažnio padidėjimas), šąlančios galūnės, nuotaikų svyravimai“, – priduria ji.
Kas sukelia geležies stokos anemiją?
K. Glinskytė teigia, kad geležies stokos anemija gali atsirasti dėl daugybės priežasčių.
„Ji gali būti sukeliama nepakankamo geležies suvartojimo su maistu, sutrikusio maistinių medžiagų pasisavinimo, įvairių lėtinių, uždegiminių ligų, ūminio ar lėtinio kraujavimo (pavyzdžiui, iš virškinamojo trakto, gausių menstruacijų), tam tikrų vaistų vartojimo“, – aiškina gydytoja.
Pavyzdžiui, didesnė rizika sirgti geležies stokos anemija būdinga sergantiems reumatoidiniu artritu. Tai – uždegiminė liga, kurios metu išsiskiriantys citokinai ir padidėjęs hepcidino (tai – baltymas, kurį kūnas išskiria esant uždegiminiams procesams kūne) kiekis organizme sutrikdo raudonųjų kraujo kūnelių gamybą bei geležies pasisavinimą. Be to, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dažnai vartojami šios ligos gydymui, gali dar labiau padidinti geležies netekimo riziką.
Rizika sirgti geležies stokos anemija taip pat padidėja sergant inkstų nepakankamumu, kai trūksta eritropoetino – hormono, skatinančio raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
Eritropoetino gamybą ir geležies pasisavinimą gali trikdyti ir skydliaukės ligos, tokios kaip hipertirozė (skydliaukė gamina per daug skydliaukės hormonų) ir hipotirozė (skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų), skatindamos anemijos vystymąsi.
Be to, geležies stokos anemijos atsiradimui gali turėti įtakos 2 tipo diabetas, kuris gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir mikrocirkuliacijos sutrikimus. Tai mažina kraujo patekimą į įvairius organus, įskaitant kaulų čiulpus, kur gaminami kraujo kūneliai.
Geležies pasisavinimą gali sutrikdyti ir tokie medikamentai, kaip protonų siurblio inhibitoriai (PSI), dar žinomi kaip rūgštingumą mažinantys vaistai.
Mažakraujystės grėsmės
K. Glinskytė teigia, kad geležies stokos anemija gali kelti papildomą krūvį širdžiai – ji turi dirbti sunkiau, kad kompensuotų deguonies trūkumą audiniuose ir organuose. Dėl to padidėja įvairių širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Be to, deguonies trūkumas gali paveikti nervines ląsteles – tai skatina neuronų degeneraciją, didina demencijos atsiradimo riziką.
„Anemija gali sutrikdyti ir neurotransmiterių, kurie reguliuoja nuotaiką, emocijas ir kognityvines funkcijas, veiklą. Šių medžiagų disbalansas taip pat gali prisidėti prie įvairių nervų sistemos ligų vystymosi, įskaitant depresiją ir nerimą”, – papildo gydytoja Kotryna.
Dėl neigiamo anemijos poveikio širdžiai, kraujagyslėms ir smegenims padidėja ir mirtingumo rizika vyresniame amžiuje.
Taip pat, sumažėjus deguonies tiekimui raumenims, raumenys nebepajėgia tinkamai funkcionuoti ir atsistatyti, todėl gali pradėti nykti jų masė. Dėl šių procesų žmonės – ypač vyresnio amžiaus – gali jaustis labiau pavargę, sumažėja jų fizinis pajėgumas, o tai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę ir bendrą sveikatą.
Mitybos svarba geležies pasisavinimui
Gydytojos teigimu, virškinamasis traktas atlieka esminį vaidmenį geležies įsisavinimo procese. Geležis skrandyje yra paverčiama į lengviau įsisavinamą formą skrandžio rūgšties pagalba, o pagrindinė absorbcija vyksta plonojoje žarnoje. Būtent todėl optimalus geležies pasisavinimas priklauso nuo subalansuotos mitybos.
„Geriausiai pasisavinama yra geležis, randama gyvūninės kilmės produktuose – raudonoje mėsoje, subproduktuose (ypač kepenyse), paukštienoje, žuvyje ir jūros gėrybėse. Tačiau reikėtų vengti vartoti šiuos produktus kartu su maistu, trikdančiu geležies pasisavinimą – kofeinu, pieno produktais ar fitatais, kurių yra grūduose, ankštiniuose augaluose, riešutuose ir sėklose“, – pataria gydytoja Kotryna.
Taip pat šio mikroelemento yra ir ankštiniuose augaluose, lapinėse daržovėse, sėklose, riešutuose ir viso grūdo gaminiuose.
Be to, geriausia vartoti geležies turinčius maisto produktus kartu su produktais, turinčiais vitamino C, nes vitaminas C gerina geležies pasisavinimą“, – priduria gydytoja.
Kiekvieną dieną su maistu rekomenduojama gauti 13–14 mg elementinės geležies. Moterims, kurios turi menstruacijas, geležies poreikis yra didesnis – apie 18-20 miligramų, todėl svarbu stebėti geležies kiekį, o esant trūkumui, reikėtų apsvarstyti geležies maisto papildų ar vaistų vartojimą papildomai.
Reguliarūs tyrimai – ypač svarbūs
Pasak K. Glinskytės, geležies normos užtikrinimas organizme yra sudėtingas procesas, kuriam svarbus ne tik tinkamas maisto pasirinkimas, bet ir reguliari diagnostika, siekiant laiku nustatyti galimus nukrypimus nuo normos.
„Svarbu reguliariai atlikti bendruosius kraujo tyrimus. Pasireiškus geležies stokos anemijai būdingiems požymiams, gydytojas paskirs feritino (baltymo, atspindinčio geležies atsargų kiekį organizme) ir bendrosios geležies koncentracijos kraujyje tyrimus“, – sako ji.
Jei žmogui diagnozuojama geležies stokos anemija, per pirmąsias gydymo savaites tyrimai atliekami kas 2-4 savaites. Vėliau, kai pacientas pradeda jaustis geriau ir jo hemoglobino kiekis kraujyje stabilizuojasi, tyrimai gali būti atliekami rečiau, kas 1-3 mėnesius.
Gydytojos teigimu, ypač svarbu reguliariai atlikti geležies tyrimus esant rizikos faktoriams. Pavyzdžiui, nėštumo metu, laikantis griežtos vegetarinės mitybos, susiduriant su gausiomis menstruacijomis ar kraujavimu iš virškinamojo trakto, įvairiomis lėtinėmis ir uždegiminėmis ligomis, mitybos sutrikimais, vartojant vaistus, trikdančius geležies įsisavinimą.
„Reguliarus kraujo rodiklių stebėjimas padeda anksti nustatyti geležies trūkumą ir išvengti anemijos ar jos komplikacijų. Be to, siekiant išvengti anemijos, svarbus sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą“, – apibendrina gydytoja.
Apie geležies svarbą kalba ir įmonės „ECOSH“ vadovė Aistė Pranukevičienė: „Geram geležies pasisavinimui labai svarbu tinkamas skrandžio rūgštingumas ir plonojo žarnyno sveikata, kad kūnas galėtų įsisavinti geležį. Pritariu gydytojai, kad labai svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir stebėti rodiklius, o esant poreikiui ir renkantis geležies maisto papildus, svarbu atkreipti dėmesį į jo veikliosios medžiagos formą, pavyzdžiui, geležies bisglicinatas yra bioaktyvi ir geriau pasisavinama geležies forma. Geležies pasisavinimą gerina stabilus vitaminas C, jei jo nėra geležies papilduose, rekomenduotina vartoti papildomai. Taip pat reikėtų nevartoti geležies maisto papildų su kava, stipria arbata ar pieno produktais. Kadangi skirtingos geležies formos turi skirtingas vartojimo rekomendacijas, patariu atidžiai skaityti produktų etiketes.“
