Rugsėjui baigiantis jau beveik visi Suvalkijos laukai apsėti, liko tik tų ūkininkų, kurie kiek suvėlavo ar sugudravo, tikėdamiesi ilgo, šilto rudens ir nenorėdami, jog pasėliai iki žiemos per daug suvešėtų. Tuomet jiems šaltis padarytų didesnės žalos. Gamta žemdirbiams nepagailėjo tinkamų dienų sėjai, tačiau dangus lietaus pašykštėjo, tad laukai pernelyg sausi. Žemdirbiai sako, kad per milžiniškus dulkių debesis nemato kur važiuoja, tad spėja, jog gali likti neužsėtų plotų. Tačiau suvalkiečiai garsėja kaip geri gaspasoriai, tad savo laukus stengiasi itin gerai prižiūrėti ir iš kiekvienos pėdos turėti naudos.
Kai šiųmečiai grūdai jau aruoduose, o beveik visi žiemkenčiai pasėti, žemdirbių technika ruošiasi dar „šturmuoti“ cukrinius runkelius. Šią savaitę Marijampolės cukraus fabrikas pradės cukrinių runkelių perdirbimo sezoną. Pats darbymetis dar ir didžiuosiuose bulvių laukuose. Bulvių augintojai džiaugiasi neblogu derliumi, o ypač iš tų laukų, kurie buvo laistomi ar praslinko vienas kitas lietaus debesis. Pasak ūkininko Ramūno Baniulaičio, netoli Antanavo auginančio 4 ha bulvių, šie sausi metai bulvėms buvo kur kas palankesni nei tie, kai vagos skendėjo vandenyje.
„Gal prikasėme ir ne patį gausiausią derlių, bet bulvės pakankamai didelės, gražios, turėtų gerai išsilaikyti ir per žiemą. Nesinori prisiminti tų metų, kai bulves teko kasti tiesiog iš vandens, o ir vėliau mesti iš sandėlių, kai ėmė masiškai pūti. Šiemet tikrai to nebus ir lig pavasario cepelinams ir vėdarams gerų lietuviškų bulvių tikrai užteks“, – tikino jaunasis ūkininkas.
Žieminių javų sėją pabaigęs ir jau cukrinių runkelių nuėmimui besiruošiantis ūkininkas Juozas Kairys sako, jog nors ir javų derlius nebuvo toks, kokio tikėjosi, bet dejuoti dėl to tikrai neketina. Pasak žemdirbio, cukriniams runkeliams kaip ir visiems augalams šiemet trūko drėgmės, bet vis tik jie neblogai užaugo, tad jei ne dydžiu, tai cukrumi jie tikrai už triūsą atlygins. Tiesa, kaina už cukrinius runkelius nėra tokia, kad atneštų kaip kadaise didelį pelną, tačiau šis tas vis tiek liks, o ir laukams reikia sėjomainos.
Pasak Ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio rūmų atstovo Marijampolės regione Sigučio Jundulo, dalis žemdirbių įsitikinę, kad geriau yra ankstyva sėja, o kiti tvirtina, kad geriau pastaraisiais metais pasiteisina vėlyvesnė.
„Tie, kas pasisako už vėlyvesnę sėją tikina, kad rudenys dabar ilgesni, vėliau ateina žiema, tad per anksti pasėti augalai gali iki šaltojo periodo peraugti. Nors tie, kas šiemet rapsus pasisėjo anksčiau, tie laimėjo, kadangi vėliau vėl buvo labai sausa ir jau dabar matosi, kad kai kur jų rapsai yra netolygiai sudygę. Tie, kas rugsėjo pradžioje susiarė laukus, dabar tenka į sausus grumstus sušokusią žemę skaldyti, nes į ją neįmanoma sėti. Sėjos procesas tapo problematiškas nes per sausa“, – aiškino agronomas S. Jundulas.
Paklaustas apie keistus laukus, kuriuose augę žirniai jau vėl ruošiasi brandinti antrą derlių, specialistas atsakydamas pateikė kelias versijas: kad tai tikriausiai pabiros sudygo, o gal per vėlai žirniai buvo kulti, tad daug jų jau buvo išbyrėję ir ėmė dygti. Tačiau jie gali būti yra kaip posėlis, už kurį yra mokamos žalinimo išmokos. Pasak jo, vienas jam žinomas ūkininkas prastai augusias pupas nekūlė, paliko kaip žalieną, jas sulėkščiavo ir dabar pupos iš naujo dygsta. Dirvai tas gerai, tačiau ūkininko piniginė dėl to nepasipildė.
S. Jundulas kalbėdamas apie kukurūzų nuėmimą patikino, kad šiuo metu kukurūzai nuimami silosui ir jo nuomone, kai kas tai darė per anksti, nes nebus pasiekta tinkama siloso kokybė. „Kai per anksti nuimama, būna kukurūzai per žali, vyksta prastesnis jų rūgimas, o kai burbuolės būna jau pakankamos brandos, iš jų gaunama kur kas daugiau naudos ruošiant galvijų pašarus. Tačiau ūkininkai gal būt anksčiau kukurūzus nuima todėl, kad neturi kuo šerti galvijų. Kukurūzų ankstyvosios veislės yra kuliamos spalio pradžioje, o vėlyvesnės veislės spalio pabaigoj ar net lapkritį. Lietuvoje kukurūzai daugiausia auginami pašarams, o sėklai juos užauginti nėra lengva – per trumpas šiltasis sezonas“, – sako specialistas.
Tie kas cukrinius runkelius šiemet sėjo anksčiau, tiems pasisekė geriau, nes dar pakako žemėje drėgmės, kas vėliau pasėjo, tų prasčiau sudygo ir netolygiai.
„Su komisija teko apvažiuoti ne vieną cukrinių runkelių lauką ir atrodė, kad kai kur visai nieko iš to derliaus nebus. Tačiau šilta vasara saldžiąsias šaknis neblogai užaugino, tad runkeliai išretėjusiose vietose kaip kibirai užaugo. Žinoma, tokius nuimti yra kiek blogiau, kombainas tokius išvarto, apkapoja. Manau, jog cukrinių runkelių derlius bus neblogas“, – tikina S. Jundulas.
Anot jo, šiemet didžiausia problema gyvulių augintojams, nes labai stinga pašarų.
„Tai pavadinčiau besitęsiančia tragedija. Birželį ne kažin ką galvijų augintojams pavyko prisišienauti, bet dar tikėjosi šio to iš atolo. Deja, vasaros pabaigoje nebuvo ką pjauti, nes žolė dėl sausros visiškai neaugo. Dabar daugelis gyvulininkų papildomai galvijus šeria kas kuo išmano. Man pikta, kad tik rugsėjo mėnesį buvo palengvinti žalinimo reikalavimai ir pūdyme leista ganyti. Tačiau kas iš to, juk rugsėjo mėnesį tie pūdymai jau buvo sulėkščiuoti, reikėjo leisti juose galvijus ganyti kur kas anksčiau. Reikėjo liepos pradžioje tai padaryti – kai kas būtų nusiganęs, o kas šienainį pasidaręs. Būtų buvusi nauda, bet kol valdžia nusprendė, ruduo atėjo.
Tai vadinu rūpesčio žemdirbiais imitacija, o ne rūpesčiu. Nėra ko tuomet stebėtis, kad mūsų galvijų, melžiamų karvių taip s
parčiai mažėja. Ūkininkai jų atsisako dėl mažų pieno kainų, problemų su pašarais. Nemaža dalis karvių iškeliauja į Lenkiją, ten ūkininkams jas apsimoka laikyti ir dėl išmokų, ir dėl geresnių pieno kainų. O mūsų ūkio politika ir valdžios sprendimai tokie, kad nenuostabu, jog ūkiai nyksta“, – piktinosi Ūkininkų sąjungos Marijampolės regiono skyriaus vadovas.
S. Jundulas prasitarė, kad vis dar nepraranda vilties, jog pavyks Marijampolės savivaldybės vadovus įtikinti, kad šiemet bent kiek sumažintų žemės mokestį, kuris prieš porą metų šoktelėjo kelis kartus. Jau dėl to buvo nemažai daroma – tartasi su valdžia, diskutuota, surinkta šimtai žemdirbių parašų. Kai kurios Lietuvos savivaldybės dar pavasarį nusprendė palengvinti žemdirbiams mokesčių naštą, tačiau koks bus Suvalkijos sostinės vadovų sprendimas, kol kas nežinia.
Milda Kudirkaitė
