Rugpjūčio 1 d. Rukloje, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke, vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijų ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
Ceremonijos metu nuo vasario kovinei grupei vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Peerą Papenbroocką (Peer Papenbroock) pakeis naujasis kovinės grupės vadas taip pat Vokietijos karininkas plk. ltn. Rouvenas Habelis (Rouven Habel), vadovaujantis Vokietijos 391-ajam mechanizuotajam pėstininkų batalionui.
Ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, laikinai Kariuomenės vado funkcijas vykdantis Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Gintautas Zenkevičius, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, kitų NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, kariuomenių atstovai.
Tarnybą pradedantis naujasis Vokietijos kontingentas suformuotas 391-ojo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, įsikūrusio Bad Salzungen mieste, pagrindu.
Nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį . Per daugiau nei dvejus metus NATO batalione rotuodamiesi jau yra tarnavę per 8 tūkst. sąjungininkų karių iš 9 NATO valstybių. Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje dislokuoti Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos kariai, Islandija į kovinę grupę yra skyrusi civilį specialistą.
Dislokavęsi Lietuvoje NATO kovinės grupės kariai nuolat aktyviai treniruojasi, dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvoje vykstančiose pratybose. Per dvejus metus NATO batalionas Lietuvoje ne tik įsikūrė, bet ir įsitvirtino. NATO bataliono kariai užmezgė puikius ryšius net tik su mūsų kariais, bet ir su vietos bendruomenėmis, mokyklomis, savivaldybėmis. Jie aktyviai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose projektuose, mūsų šalies istorinių ir valstybių švenčių minėjimo renginiuose.
Per misijos laikotarpį Lietuvoje tarnaujančių karių atvyko aplankyti pajėgas skiriančių šalių aukščiausi pareigūnai – karaliai, kunigaikščiai, prezidentai, parlamentų, ministerijų vadovai, kariuomenių vadai. O tai puiki žinia Lietuvos žmonėms, kad tiek skirtingų sąjungininkų susipažino su šalimi, pamatė šalį, kurią verta ginti ir pamatė žmones, kurie galbūt gins jų šalis, jei prireiks. Ir patys Lietuvos žmonės pritaria NATO kovinės grupės dislokavimui Lietuvoje – praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerijos užsakymu surengtos visuomenės apklausos duomenimis, 76 proc. respondentų teigia, kad bataliono kovinė grupė padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.
Lietuvoje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius. Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionus prieš Rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos informacija
