Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose elgtis, pasakoja gerai žinomas laidų apie skaitmenines technologijas vedėjas bei projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų ambasadorius Lukas Keraitis.
Vyresni atranda socialinius tinklus
Remiantis praėjusių metų rugsėjo „NapoleonCat“ duomenimis, populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo „Facebook“ anketas turi 1,755 mln. šalies gyventojų, t. y. 61,6 proc. visų gyventojų. Didžiausią „Facebook“ auditorijos dalį – 26,8 proc. sudaro 25-24 m. amžiaus vartotojai. 11 proc. socialinio tinklo auditorijos sudaro 55–64 m. amžiaus žmonės, o 5,4 proc. – 65 m. amžiaus vartotojai.
Antrame pagal populiarumą socialiniame tinkle Lietuvoje „Instagram“ anketas turi 600 tūkst. lietuvių. Šiame tinkle taip pat dominuoja 18–23 ir 25–34 m. vartotojai. 55–64 m. amžiaus grupę sudaro 1,9 proc. vartotojų, o vyresni nei 65 m. – tik 1,1 proc.
Ši statistika parodo, kad Lietuvoje tarp vyresnio amžiaus žmonių populiaresnis yra „Facebook“, ogausiausia vyresnio amžiaus socialinių tinklų vartotojų grupė yra 55–64 m.
Padėti perprasti ir įgyti įgūdžių bendrauti socialiniuose tinkluose 2019 m. bibliotekose vyresnio amžiaus žmones mokė beveik 1000 e. skautų visoje Lietuvoje.
Pirmieji žingsniai socialiniuose tinkluose
E. skautų ambasadorius L. Keraitis pastebi, kad socialiniai tinklai keičiasi kasdien, todėl senjorams padėti žengti pirmuosius žingsnius geriausia su draugu, giminaičiu ar užsukant į biblioteką. „Svarbu nepamiršti, kad čia susipina privatus ir viešas bendravimas. Čia galite parašyti žinutę draugui, kurios niekas kitas nematys, tačiau taip pat galite padaryti įrašą, kurį gali matyti visas pasaulis“, – sako Lukas.
Vyresnio amžiaus žmonėms, apsisprendusiems tapti virtualios bendruomenės dalimi, noro veikti socialiniuose tinkluose netrūksta, tačiau norint sklandžiai „startuoti“ socialiniuose tinkluose svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinius techninius aspektus, kad dėl nežinojimo netektų raudonuoti.
„Todėl ir svarbu pradedant naudotis socialiniu tinklu turėti patarėjų. Bet kas esantis ten bent kelias savaites gali padėti naujam vartotojui greičiau įsilieti. Paskirkite šiek tiek laiko socialinio tinklo tyrinėjimui – peržvelkite savo profilio nustatymus, meniu skilties galimybes. Geriau būti smalsiam ir kartą suklysti, nei bijoti ir vėliau klysti nuolat. Vieną kartą paspaudus ne ten nieko bloga nenutiks. Tad drąsiai tyrinėkite“, – pasakoja pašnekovas.
Virtuali bendravimo kultūra
Socialiniuose tinkluose bendravimo kultūrą kuriame mes patys. Paskelbta žinia sklinda akimirksniu. Todėl svarbu bendrauti laikantis „internetinės higienos“ taisyklių, kurias turi žinoti ne tik senjorai.
„Pirmiausia svarbu suvokti, kad nors kiekvienas socialinio tinklo draugas yra pasiekiamas kelių klavišų spustelėjimu tai nereiškia, kad turėtumėte trukdyti jį vos pasitaikius progai. Kai atsirado socialiniai tinklai, visi dalinomės vaizdo įrašais su graudinančiai dainuojančiu benamiu ar nuotraukomis su mielais kačiukais. Tačiau po kurio laiko supratome, kad toks dėmesį patraukiantis turinys tik švaisto visų mūsų laiką. Tad net jei pamatėte ašarą išspaudžiantį vaizdo įrašą, neskubėkite visiems jo siųsti“, – sako L. Keraitis.
Pasak pašnekovo, geriau – mažiau, bet kokybiškai, nei daug ir tuščiai praleisto laiko. Kaip mityboje, taip ir socialiniuose tinkluose – ši taisyklė puikiai tinka. L. Keraitis į žinutes stengiasi atrašyti1-2 kartus per dieną ir nebūti nuolat trukdomas telefono pypsėjimo. „Turiu draugų, kurie, valandėlę neatsakę į vyresnio amžiaus tėvų žinutę socialiniuose tinkluose, sulaukia skambučio“, – dalijasi e. skautų ambasadorius.
Ne laiku ir ne vietoje
Luko teigimu, komentarų skiltis – vienas iš svarbesnių aspektų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. „Čia reikia šiek tiek taktiškumo. Žinau, kad ne mane vieną prajuokina panašūs komentarai:„Šaunuolis, kada grįši, mirė teta Marytė, nupirk pomidorų“. Viename sakinyje į krūvą sumestos skirtingos mintys, supainiotas privatus ir viešas bendravimas. Juk kasdieniniame gyvenime taip nekalbėtumėte“, – pabrėžia L. Keraitis.
Supažindinami savo artimuosius su galimybe viešai išreikšti savo nuomonę, papasakokime ir apie technines taisykles, kaip skelbti įrašą, kad jis atsirastų ant asmeninės paskyros „sienos“, o ne po kitų žmonių nuotraukomis.
„Atsižvelkite į kontekstą. Juk į namus užėjusiems ir batų nusiauti nespėjusiems svečiams nepuolat pasakoti dešimtmečio senumo istorijos. Viskam yra savas laikas – turėkite tai omenyje bendraudami socialiniuose tinkluose. Jei anūkas „Facebook“ įraše dalinasi kelionės įspūdžiais, komentare po nuotrauka nepulkite pasakoti apie naują kaimynės šuniuką. O jei nesate tikri, ar jūsų žodžius mato visi, ar tik žmogus, kuriam norite juos skirti, tuomet įsivaizduokite, kad kalbate viešumoje. Jei neištartumėte to garsiai – kam tai rašyti?“, – atkreipia dėmesį Lukas.
Eterio teršėjai ir pikti komentatoriai
Visoje virtualioje erdvėje, ne tik socialiniuose tinkluose gausu konteksto nejaučiančių, nepasitenkinimą reiškiančių ir įžeidinėjančių komentatorių.
„Niurzgos – jų nemėgsta niekas. O jei jie ir agresyvūs – nėra nieko bloga tokį vartotoją užblokuoti. Pirmiausia man dėl tokių vartotojų liūdna. Kaip dažnai jie imasi vertinti nepažįstamų žmonių gyvenimus ir kišti savo nuomonę. Socialiniai tinklai iš esmės yra įvairumui skirta vieta, kurioje galime išvysti skirtingas pasaulio spalvas. Sakinys „aš ne rasistas, bet…“ arba „aš esu tolerantiškas, bet…“ niekada nesibaigia gerai. Komplimentų negailėkite, kritikuokite argumentuotai padėję emocijas į stalčių, o jei kyla noras šlykštėtis ar pasiųsti, paspauskite „X“ viršutiniame dešiniajame kompiuterio ekrano kampe“, – apie piktybiškus komentatorius kalba Lukas.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Asociacijos „Langas į ateitį” informacija
