Darbdavius norima įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti konkretų atlyginimą, siūlomą būsimam darbuotojui.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario valstiečio Tomo Tomilino, toks įpareigojimas sustiprintų darbuotojų derybines galias su darbdaviais ir paskatintų kolektyvinių sutarčių sudarymą. Tačiau Seimo nario Algirdo Syso teigimu, jis būtų sunkiai įgyvendinamas, o
Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus abejoja, kad nurodytas atlyginimas suteiks papildomų žinių būsimam darbuotojui.
„Siūloma įvesti privalomą algos intervalo nurodymą darbo skelbimuose“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė jis, pristatydamas naujas Darbo kodekso pataisas.
Pasak T. Tomilino, toks įpareigojimas pasitarnautų darbuotojų ir darbdavių derybose.
„Labai dažnai atsitinka taip, kad žmogus gaišta laiką – eina pas darbdavį, išklauso visų sąlygų ir tik vėliau sužino, kad alga visiškai neatitinka jo lūkesčio, bet yra prarastas laikas. Ir po tokio vaikščiojimo pas skirtingus darbdavius žmogus praranda derybinę poziciją ir pagaliau sutinka su mažesne alga“, – kalbėjo parlamentaras.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario socialdemokrato Algirdo Syso teigimu, toks reikalavimas darbdaviams sunkiai įgyvendinamas ir niekas nekontroliuos, kaip jis būtų vykdomas.
„Įpareigoti yra viena, o vykdyti – kita. Juk ir dabar skelbia. Sako, kad 1000 eurų mokės, o „Sodros“ duomenimis – 150 eurų, nes 900 eurų sumoka nelegaliai. Žmogus gauna 1000 eurų? Gauna. Skundžiasi? Nesiskundžia. (…) Nežinau, kaip įgyvendinti tai, ką jie pasiūlė. Ar siūloma, kaip bus baudžiami darbdaviai, jeigu to nevykdys?“, – sakė A. Sysas.
Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pataisas vertina skeptiškai ir abejoja, kad skelbime nurodytas siūlomas atlyginimas suteiks papildomų žinių būsimam darbuotojui.
„Kažkiek apsunkins (darbdavį – BNS), nes reikės papildomų dalykų įrašyti į tą skelbimą, bet kai jau rašai, tai nesunku ir įrašyti, šiais laikais, kai informacija apie atlyginimus yra pakankamai vieša, vidutiniai atlyginimai jau skelbiamai, o paskelbti konkretų atlyginimą būtų neįmanoma, nes jis susideda iš pastoviosios dalies ir priedų, o tam tikras ribas nuo iki nurodyti galima, bet nebūčiau „lubų“ šalininkas, nes jeigu darbuotojas pasieks gerus rezultatus, tada jo atlyginimas gali viršyti tas „lubas“, – BNS kalbėjo V. Sutkus.
Tačiau jis pabrėžė, kad toks privalomas atlyginimo skelbimas gali „atsisukti prieš žmogų“: „Žmonės orientuosis į tą viršutinę ribą ir turės nepagrįstų lūkesčių, nors pradėjus dirbti gal rezultatai ir nebus tokie geri, kad gautų maksimalią premiją. Bus nusivylimo tam tikro“.
Pasak V. Sutkaus, nurodytas tikslus atlyginimas nebūtų informatyvus: „Daugelyje verslo įmonių algos kinta priklausomai nuo premijų, kurios gaunamos už pasiektus rezultatus, kurie vienu metu gali būti geresni, o kitu – blogesni“.
Darbo kodekso, Konkurencijos įstatymo pataisas bei naujo Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą Seime antradienį įregistravo parlamentarai T. Tomilinas, Vytautas Bakas, Aušrinė Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas.
Pasak T. Tomilino, pataisos suaktyvins socialinio dialogo plėtrą – sustiprins darbuotojų derybines galias su darbdaviais ir paskatins kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Konkurencijos įstatymo pataisa numato, kad karteliniu nebūtų laikomas susitarimas, gerinantis darbo sąlygas.
Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektu siekiama kolektyvines sutartis turinčioms įmonėms taikyti mokesčių, rinkliavų lengvatas, skirti skatinamuosius balus viešuosiuose pirkimuose.
Taip pat yra numatytas Kolektyvinių derybų plėtros komisijos steigimas – ji konsultuotų nacionalinio, teritorinio ir šakos lygmens kolektyvinėse derybose. Ši komisija būtų sudaroma prie Trišalės tarybos iš socialinio dialogo srities ekspertų, kurių darbas joje būtų mokamas.
