Apie miestelyje 1934 m. vasaros pradžioje įvykusį renginį rašė visa Lietuvos spauda.
Anot publikacijos laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, „Tarp Šešupės ir Širvintos santakos, netoli prūsų ir lietuvių žemių guli nedidelis, keturis tūkstančius gyventojų turintis miestelis. Šis miestelis anksčiau buvo labai garsus. Jį vadino žymiausiu zanavykų krašto centru. Per Kudirkos Naumiestį ėjo lietuviškų knygų kontrabanda. Čia rinkosi lietuvių tautinio atgimimo veikėjai. Pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ bendradarbiai.
Kudirkos Naumiesčio pakraštyje stovi senas, kuklus medinis namukas. Jame savo gyvenimą užbaigė garsusis himno autorius.
Naumiesčio rinkos gale yra dar vienas senas, mūrinis namas. Jo antrame aukšte, su trim langais į aikštę, kelis metus gyveno Vincas Kudirka. Pro šiuos savo buto langus jis ilgai matė prislėgtus ir engiamus lietuvius.
Šiandien, 1934 m., prieš tą patį mūrinį namą, po pačiais jo langais visa lietuvių tauta išreiškė didelę pagarbą. Čia iškilo V. Kudirkos paminklas. Sakoma, kad paminkle jis vaizduojamas jau sergantis džiova.
Nuo pat ryto Kudirkos Naumiestis skendo vainikuose ir gėlėse. Miestelio pradžioje pastatyti herbu ir vėliavomis išpuošti puošnūs garbės vartai. Išsirikiavusi šaulių kuopa. Prie vartų susirinko vietos ir apskrities administracijos vadovai. Įvairių organizacijų nariai.
Jau 10.30 val. Vilkaviškio plente pakilo dideli dulkių debesys. Atvyko valstybės prezidento Antano Smetonos ir jo palydovų automobilių virtinė.
Ramiai. Pagarbą kairėn. Pasigirdo šaulių garbės kuopai skirta komanda. Suskambo maršas. Miesto burmistras ir visos organizacijos pirmieji pasveikino prezidentą ir visus atvykusius ministrus.
Prie naujai pastatyto paminklo išsirikiavo žmonių jūra ir susispietė vėliavų miškas. Prezidentas aplankė V. Kudirkos kapą. Sausakimšoje bažnyčioje išklausė pamaldas. Pamokslą atliko kunigas Vaišnora.
Vėliau 13 val. aikštėje aplink paminklą vėl plaukė žmonių minios. Tarp susirinkusių buvo matyti tikroji V. Kudirkos sesuo. Himno autoriaus draugai, aušrininkai, varpininkai.
Atidarydamas iškilmes, miesto burmistras Z. Skirgaila rėžė kalbą apie paminklo pastatymo eigą. Prezidentas buvo paragintas atidengti paminklą. A. Smetona perkirpo kaspiną ir visi pamatė naująjį V. Grybo kūrinį.
Iš Vilkaviškio atvykęs vyskupo koadjutorius Mečislovas Reinys paminklą pašventino. Į viršų aidėjo prezidento A. Smetonos sakoma kalba. Po to choras su orkestru priešakyje sugiedojo tautos himną.
Savas kalbas pasakė V. Kudirkos draugas dr. Kazys Grinius ir inžinierius Pranas Stanaitis. Iškilmės užbaigtos milžinišku paradu. Tą pačią dieną Šakių šaulių rinktinė atšventė penkiolikos metų sukaktuvių jubiliejų. Visas tos dienos renginys buvo transliuojamas per radiją. Tai buvo tautinė lietuvių demonstracija“, – 1934 m. birželio mėnesio dienos apžvalgą užbaigia įvykių liudininkas.
Tomas Sušinskas
