Valstybinių miškų urėdija laimėjo 3,968 mln. Eur vertės projektą „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimos gamtai miškininkystės praktikas BAST lygiu“. Gautas finansavimas šio projekto vykdymui taps reikšmingų ir tvarių sprendimų miškininkystės srityje įrankiu, padedančiu puoselėti miškų ir pelkių būklę „Natura 2000“ saugomose teritorijose.
Daugelis veiklos sričių pastaraisiais metais tampa tvaresnės, orientuojasi į kuo mažesnį poveikį aplinkai ir biologinei įvairovei. Miškininkų darbas – ne išimtis. Svarbu yra ne tik užtikrinti nepertraukiamą medienos žaliavos tiekimą įvairiausioms žmonių reikmėms, tačiau ir rūpintis, puoselėti mišką bei jame esančias gamtos vertybes.
Šiam tikslui įgyvendinti ir geriausiems rezultatams pasiekti buvo suburta miškininkų (VĮ Valstybinių miškų urėdija), mokslininkų (Vytauto Didžiojo universitetas) ir nevyriausybinio sektoriaus (VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas) komanda. Bendradarbiaujant buvo ieškoma sprendimų, kaip artimos gamtai miškininkystės priemonėmis būtų galima pagerinti Europos Bendrijos svarbos buveinių būklę. 2023 m. rugsėjį VMU pateikė paraišką projektui, kurio tikslas – pasitelkiant įvairias inovatyvias miškininkystės praktikas, imituojant natūralius gamtos procesus, pagerinti natūralių miško ir pelkių buveinių būklę. Didele svarba pasižymi į „Natura 2000“ Europoje saugomų teritorijų bei Europos Bendrijos (EB) svarbos tinklą įtrauktos natūralių miškų bei pelkių buveinės.
„Miškininkai kasdien rūpinasi miškų būkle, o laimėję šį projektą galėsime dar labiau pastiprinti gamtos vertybių apsaugą. Lietuvoje šiuo metu yra 119 tūkst. ha apsaugos tinkle saugomų EB svarbos miškų buveinių, o Valstybinių miškų urėdija prižiūri daugiau nei 82 tūkst. ha „Natura 2000“ patvirtintų, vertingiausių gamtinių buveinių. Didėjant tvarių veiklų svarbai, miškininkai kartu su mokslininkais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais ima dažniau kalbėti ir apie artimą gamtai miškininkystę „Natura 2000“ saugomose, Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijose. Tokiu būdu miškininkaujant galima sukurti biologinei įvairovei palankesnius, klimato kaitai atsparesnius medynus, taip pat pagerinti natūralių miškų bei pelkių buveinių būklę“, – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Į „Natura 2000“ saugomų teritorijų bei EB svarbos buveinių tinklą įtrauktos, natūralių miškų ir pelkių buveinės yra ypač svarbios, natūralaus miško požymius išlaikiusios teritorijos. Jose vyrauja ne tik biologinė įvairovė, apimanti saugomų rūšių augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, bet ir skirtingos, ekologiniu požiūriu vertingos ekosistemos. Tokios natūralių miškų ir pelkių buveinės yra gausios negyvos medienos kiekiu, su ja susijusių organizmų, jos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemos formavimuisi, reikšmingai prisideda prie šiltnamio dujų apykaitos ir veikia kaip natūralios aplinkos filtravimo sistemos. Siekiant jas išsaugoti ir puoselėti itin svarbu imtis specialių miškininkystės priemonių, kurios pagerintų jų būklę. Vienas iš veiksmingiausių būdų – artima gamtai miškininkystė. Tai toks ūkininkavimo miškuose būdas, kuomet vykdant specialiuosius miškų kirtimus ar vykdant kitas ūkines veiklas imituojami natūralūs procesai: didinamas medžių amžiaus ir rūšių įvairovė, išsaugomi biologinei įvairovei svarbūs medžiai, negyva mediena ir mikrobuveinės, atstatomas gruntinio vandens režimas, pakitęs dėl sausinimo, esant reikalui – naikinamos invazinės rūšys. Taip ūkininkaujama mažiau intensyviai, nei yra įprasta, suformuojami medynai tampa įvairiarūšiai, palankesni biologinės įvairovės gausinimui siekiant tvaresnės veiklos ir geresnės miškų bei pelkių buveinių būklės.
Visuomenėje vyrauja populiarus įsitikinimas, kad saugomoje teritorijoje jokia ūkinė veikla neturėtų būti vykdoma. Tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė, o kiekviena saugoma teritorija turi specifinius ūkinės veiklos apribojimus, priklausomai nuo jos įsteigimo tikslo. Tam tikrais atvejais be žmogaus vykdomos ūkinės veiklos užtikrinti gerą gamtinių vertybių apsaugos būklę yra neįmanoma. Puikiu pavyzdžiu galime laikyti „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinį tinklą, išsidėsčiusį per visas Europos Sąjungos valstybes, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra ir Europos Bendrijos svarbos buveinės. Buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST) pasižymi tokių buveinių įvairove ir gausa. Šiam projektui pasirinktos kelios teritorijos Lietuvoje, kuriose bus vykdomos veiklos – Šimonių giria, Buktos miškas, Praviršulio tyrelis. Įtraukta ir viena apsaugos statuso neturinti teritorija – Dabrovolės (Žaliojo raisto) pelkė. Visose šiose teritorijose gamtinės sąlygos skiriasi, iš viso jose išskirti devyni skirtingi tipai natūralių miško ir keturi tipai pelkių buveinių. Be to, šios teritorijos ypatingos tuo, kad jose auga reti ir unikalūs augalai, namus kuria ir retos gyvūnų, paukščių rūšys. Tai reiškia, kad kiekvienoje teritorijoje, projekto vykdymo metu, bus ne tik įvertinamos joje esančios gamtinės vertybės, bet ir atitinkamai parenkamos apsaugos priemonės, reikalingos ir naudingos buveinės plotui pagerinti. Kiekvienoje teritorijoje veikla bus vykdoma vadovaujantis EB miško buveinių tvarkymo rekomendacijomis, priemonėmis parengtomis Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų. Suplanavus veiklas – parengiami gamtotvarkos planai, integruojami į vidinės miškotvarkos projektus. Įgyvendinus visas rekomendacijas, atitinkančias veiklos planus, stebimas ir vertinamas pritaikytų priemonių poveikis, o rezultatai pristatomi visuomenei.
Buveinių apsaugai bei gerinimui naudojama ir nestandartinė, mažoji miškininkystės technika, kurią naudojant saugoma miško paklotė ir jos judėjimui buveinėje nereikia šalinti medžių. Didelė dalis pelkinių buveinių yra miško paskirties žemėje, o projekto metu planuojama pagerinti ir jų apsaugos būklę, atstatant hidrologinį režimą, sukuriant buveines tipinėms ir būdingoms rūšims. Taip pat projekto metu planuojama pritaikyti dinaminį buveinių apsaugos modelį, kuris padeda sudaryti tam tikras, specialias sąlygas, kad miško buveinės galėtų susiformuoti ten, kur jų dar nėra. Šis modelis yra pritaikomas tam tikrų tipų buveinėms, kurių yra išskirta daugiau nei 100 ha BAST mastu. Planuojama, kad projekto metu iš viso bus pagerinta 750 ha miško ir 500 ha pelkių buveinių.
Pritarimą šiam projektui pareiškė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Privačių miško savininkų asociacija. Tikimasi, kad sėkmingus sprendimus bus galima pritaikyti ir kitose BAST teritorijose, tvarkant EB svarbos natūralias miško ir pelkių buveines. Planuojama projekto trukmė – 6 metai, Projekto paraiška pateikta LIFE programai 2023 metų rugsėjo mėnesį. Ši paraiška su dar 118 kitų paraiškų iš visos Europos varžėsi gamtos ir bioįvairovės (angl. Nature and biodiveristy) srityje.
