„Gyvenime yra žmonių, kurie nė mokslu, nė aukšta tarnybine padėtimi neišsiskiria nuo kitų,“ – savo publikaciją pradėjo senasis 1934 m. reporteris.
Tačiau savo darbo ir pareigų rūpestingu atlikimu tokie žmonės įgyja pagarbą daugybės žmonių tarpe. Vienas iš tokių žmonių – 40 metų dirbantis seniūnu Murinų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje – seniūnas Juozas Kantautas.
Juozas gimė 1874 m. Norvaišų kaime, Būblelių valsčiuje, zanavykuose. Vėliau kartu su tėvais persikėlė gyventi į Murinų kaimą. J. Kantauto tėvas, susipratęs lietuvis taip pat buvo seniūnas. Kai tėvas paseno, kaimo „šaltyšiumi“ buvo išrinktas jo sūnus.
Juozas seniūno pareigas pradėjo eiti sulaukęs 20 m. Jokio mokslo niekur nėjo. Rašyti išmoko pats per save. Spaudos draudimo laikais lietuvišką rašytą žodį platino kitiems. Taip buvo caro laikais.
Vokiečių okupacijos metais J. Kantautas gavo seniūno pareigas. Vokiečių žandarai tada buvo didžiausi valsčių viešpačiai. Seniūnų pareigos buvo nepavydėtinos. Juozas užstodavo vietinius ūkininkus ir visokiais būdais vokiečių žandarams meluodavo.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę J. Kantautas vėl buvo išrinktas seniūnu. Pagaliau jis galėjo dirbti savo krašto valdžiai. Tas kuklias savivaldybininko pareigas Juozas eina ir po šiai dienai.
Juozas jau senas žmogus, tačiau seniūno pareigas sugeba dar atlikti taip, kaip šių dienų gyvenimas reikalauja,“ – apžvalgą baigia tų laikų įvykių liudininkas.
1934 m.
