Dosniai metų pabaigoje pasipylę savivaldybių sprendimai sumažinti žemės mokestį sulaukė ne tik žemdirbių dėkingumo, bet ir abejonių, ar tai buvo daroma supratingai, ar tai tik priešrinkiminė politinė akcija. Nors nuolaidas pritaikiusios savivaldybės deklaruoja, kad žemės mokesčio lengvatas pritaikė atsižvelgiant į susidariusią sunkią situaciją žemės ūkyje, kai dvejus metus iš eilės dėl liūčių ir sausrų buvo prarastas derlius, o perskaičiuoti žemės mokesčiai šoktelėjo aukštyn kelis kartus, tačiau ne paslaptis, kad kai kurių savivaldybių vadovų „geranoriškumas“ buvo pačių žemdirbių išreikalautas, primenant valdininkams artėjančius rinkimus.
Nevienodas požiūris į problemą
Dar rugsėjo mėnesį žemdirbiai kreipėsi su prašymais į savivaldybių žemės ūkio skyrius, kad dėl patirtų derliaus nuostolių būtų sumažintas žemės mokestis. Tuo metu jie dar nežinojo, kad po VĮ „Registrų centro“ šiųmečių perskaičiavimų jie išaugo keleriopai – kai kur dvigubai, o kai kur ir keturis kartus. Gavę žemės mokesčių deklaracijas, žemdirbiai stvėrėsi už galvų, nes pustuštėse kišenėse reikėjo skubiai rasti kelis kartus didesnes sumas nei buvo planuota.
Kai kurios Lietuvos savivaldybės į problemą pasižiūrėjo geranoriškai ir, įvertinę tai, jog nesusiprato sumažinti mokesčio tarifo kiek anksčiau, jau žinant apie žemės verčių perskaičiavimą, pasistengė priimti sprendimus sumažinti žemės mokestį dar iki šių metų mokesčių deklaracijų suformavimo. Savivaldybių tarybos, priėmusios lengvatos taikymo sprendimus iki lapkričio 15 dienos – datos, iki kurios reikėjo susimokėti žemės mokesčius – ne tik sulaukė teigiamo žemdirbių įvertinimo, bet ir palengvino darbą sau bei Mokesčių inspekcijai. Buvo išvengta bereikalingo biurokratizmo – prašymų pildymo, derliaus nuostolių ataskaitų, papildomo mokesčių perskaičiavimo, permokų grąžinimo. Šių savivaldybių žemdirbiai tiesiog susimokėjo tokį kaip pernai ar dar mažesnį žemės mokestį ir negirdėjo valdininkų verkšlenimo, kad dėl to nukentėjo savivaldybių biudžetai.
Kitos gi savivaldybės delsė, paslapčia džiūgaudamos, kad išaugusio žemės mokesčio sąskaita galės pasigirti, jog šiemet surinko gerokai didesnį biudžetą. Pastarųjų vadovai net girdėti nenorėjo žemdirbių godų dėl patirtų didžiulių nuostolių ir išdidžiai ignoravo jų prašymus sumažinti žemės mokestį. Jos iki šiol nėra priėmusios jokio sprendimo dėl mokesčio mažinimo ir net neketina to daryti. Kai kurios savivaldybės ginasi, kad nuolaidų nedarė dėl to, kad niekas, neva, to neprašė.
Kai kurių savivaldybių valdininkai sprendimus mažinti mokesčius priėmė tik tada, kai susiprato, jog tai gali būti puiki politinė reklama. Marijampolėje šią garbę sau prisiėmė socialdemokratai, kurie pastaruoju metu turi daugumą savivaldos taryboje, teigdami, jog jie inicijavo tokį sprendimą. Tačiau tiesa ta, kad tai padarė aktyviai raginami žemdirbių ir jų organizacijų vadovų, primenant, kad žemdirbiai yra didelė jėga, ir nuo jų balsavimo gali priklausyti būsimų rinkimų rezultatai.
Marijampolės valdininkai delsė
Marijampolės sav. žemės paskirties žemei yra taikomas 1,3 proc. mokesčio tarifas. Daugumai šios savivaldybės žemės savininkų mokestis šiemet ūgtelėjo daugiau nei dvigubai. Taigi, net ir sumažinus jį 50 proc., savivaldybė būtų išlošusi didesnę likusiąją dalį. Žemdirbių organizacijos vadovams „spaudžiant“, buvo beveik ir pažadėta mokestį sumažinti perpus. Bet paskui, matyt, valdininkams pasirodė, kad tai bus pernelyg dosnu, tad svarstyta, jog nuolaida galėtų būti tarp 30 ir 40 procentų. Savivaldybės merė Irena Lunskienė ir vicemeras Povilas Isoda, pretenduojantis tapti savivaldybės vadovu, atskubėję į žemdirbių susirinkimą, iškilmingai pareiškė, kad specialiai sušauktame savivaldybės vadovų pasitarime nuspręsta, jog mokestį bus siūloma Tarybai mažinti 40 proc. Bėda tik ta, kad Tarybos posėdis – lapkričio pabaigoje, o padidintus žemės mokesčius privalu susimokėti iki lapkričio vidurio.
Nors ilgokai ignoravę žemdirbių prašymus dėl lengvatų, Marijampolės sav. valdininkai lapkričio 26 d. Tarybos posėdyje vis tik ryžosi priimti sprendimą žemės mokestį sumažinti 40 proc. Tiesa, buvo tokių „nesusipratėlių“ partiečių, kurie šiam daugumos sprendimui mėgino prieštarauti, teigdami, jog žemdirbiai ir taip pernelyg gerai gyvena, tad jiems nuolaidžiauti nereikia. Ir nors kitos Lietuvos savivaldybės pritaikė kur kas didesnes nuolaidas, Marijampolės sav. žemdirbiai džiaugiasi sulaukę bent tokios.
Marijampolės savivaldybės taryba nusprendė sumažinti 40 procentų fiziniams asmenims ir žemės ūkio bendrovėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms, pateikusioms paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas bei žemės mokesčio deklaracijas, 2018 m. žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemei. Savivaldybės išplatintame pranešime aiškinama: „Tokiu būdu siekiama suteikti paramą ūkininkams, žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, patyrusioms šią vasarą nuostolius dėl sausros. Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyrius, atskiri ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir pavieniai asmenys kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymais sumažinti žemės mokestį atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis Savivaldybės Taryba turi teisę suteikti žemės mokesčio lengvatą. Marijampolės savivaldybės biudžetas neteks per 200 tūkst. Eur. Nepaisant to, planuojama, kad žemės mokesčio surinkimo planas bus viršytas dėl valstybės nustatytų naujų žemės mokestinių verčių ir panaikinto pereinamojo laikotarpio nuostatos, pagal kurią mokesčio suma negalėjo viršyti 0,29 euro už 1 arą. Mokesčio mokėtojams nereikės teikti jokių prašymų dėl mokesčio žemės ūkio paskirties žemei sumažinimo – Valstybinė mokesčių inspekcija pati taikys Savivaldybės tarybos sprendimą. Tiems, kurie jau sumokėjo mokestį, bus padaryta užskaita už ateinančio laikotarpio žemės mokestį“.
Vilkaviškio vadovai apsisprendė anksčiau
Vilkaviškio rajono savivaldybė sprendimą mažinti žemės mokestį priėmė lapkričio 30 dieną Tarybos susirinkime, nors dėl to apsisprendė kur kas anksčiau už Marijampolės vadovus ir tapo jiems sektinu pavyzdžiu. Žemės mokesčio tarifas Vilkaviškio sav. yra vienas didesnių – 1,5 proc., tad pasikeitus žemės vertėms, žemės mokestis gerokai padidėjo. Iš žemės mokesčio Vilkaviškio savivaldybės biudžetas pasipildo kiek daugiau nei 350 tūkst. eurų. Šiemet planuota surinkti apie 370 tūkst. eurų. Kiek pavyks surinkti, kol kas dar skaičiuojama, nes Vilkaviškio r. sav. Taryba nusprendė: Sumažinti Savivaldybės biudžeto sąskaita 2018 metų žemės mokestį: Žemės ūkio paskirties žemei – 40 procentų; Mėgėjiškų sodų žemei – 40 procentų; Gyvenamųjų teritorijų žemei – 40 procentų; Pramonės ir sandėliavimo žemei – 40 procentų; Komercinės paskirties žemei– 40 procentų; kitos paskirties žemei – 60 procentų. Šis sprendimas nebus taikomas apleistiems žemės sklypams ir žemės savininkams, turintiems didesnį nei 2 Eur įsiskolinimą už praėjusius mokestinius laikotarpius. Sumokėtus žemės mokesčius į sąskaitas artimiausiais mėnesiais grąžins VMI arba bus padarytos užskaitos kitais metais.
Pasak Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės Juditos Stankienės, sprendimus dėl papildomų Žemės mokesčio lengvatų Suvalkijos regione priėmė Vilkaviškio, Marijampolės bei Šakių rajono savivaldybės. Šiuo metu Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybės Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra perdavusios oficialios informacijos apie priimtus sprendimus dėl žemės mokesčio lengvatų.
Šakiečiai buvo pirmieji
VMI duomenimis, Šakių rajono savivaldybė regione buvo pati pirmoji, kuri suskubo taikyti žemės mokesčio lengvatas. Šakių r. sav. Taryba dar 2018 m. gegužės 25 d. nusprendė taikyti 50 procentų žemės mokesčio lengvatą visų paskirčių žemės sklypų savininkams. Jei žemės savininkams, kurių žuvusių pasėlių plotas nuo nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties sklypų 2017 metais sudarė nuo 11 iki 49 procentų, 2018 metams taikoma 70 procentų žemės mokesčio lengvata žemės ūkio paskirties žemei. Žemės savininkams, kurių žuvusių pasėlių plotas nuo nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties sklypų 2017 metais sudarė daugiau kaip 50 procentų, 2018 metams taikoma 100 procentų žemės mokesčio lengvata žemės ūkio paskirties žemei. Abi lengvatos, susijusios su žuvusių pasėlių kiekiu, taikomos savivaldybės pateiktiems žemės mokesčio mokėtojams.
Šios lengvatos nebuvo taikomos apleistiems žemės sklypams (t. y. visam žemės sklypui) ir žemės savininkams, turintiems įsiskolinimų už praėjusius mokestinius laikotarpius, tačiau 2018 m. spalio 25 d. Šakių rajono savivaldybės Taryba nutarė, kad lengvata netaikoma tik apleistoms žemės ūkio naudmenoms (t. y. tik apleistai žemės sklypo daliai) ir asmenims, turintiems žemės mokesčio įsiskolinimų spalio 1 d. Mokesčių mokėtojams, kuriems lengvata visai nebuvo taikoma dėl apleisto sklypo dalies, žemės mokestis buvo perskaičiuotas, pritaikant lengvatą neapleistai sklypo daliai, o deklaracijos išsiųstos dar iki sumokėjimo termino.
Kaip teigia Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė, šiuo metu papildomų lengvatų duomenys yra vertinami ir skaičiuojami. Tik atlikus šiuos veiksmus bus žinoma tiksli informacija apie žemės mokesčio permoką, susidariusią dėl papildomų savivaldybių tarybų sprendimų. Apskaičiavus permokų sumas, jos bus grąžintos į gyventojų sąskaitas be papildomų prašymų. Planuojama, kad permokos bus grąžinamos 2019 m. pradžioje.
Milda Jonkienė
