Žmogaus akys yra vieni pagrindinių organų, leidžiančių smegenims susipažinti su mus supančia aplinka.
Deja, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė pastebi, kad nemažai pacientų būtent šaltuoju metų laiku kreipiasi dėl suprastėjusios akių sveikatos. Tačiau nemaža dalis jų nežino, jog tam įtaką gali daryti ne tik per mažas dėmesys regėjimo funkcijų stiprinimui, bet ir gyvenimo būdas.
2024 metų „Statista“ duomenys rodo, kad daugiau nei pusė europiečių turi tam tikrų regėjimo sutrikimų, tad dėvi korekcinius akinius arba kontaktinius lęšius. Anot vaistininkės J. Jankauskienės, nepaisant nuolat augančios akių ligų statistikos, žmonės pamiršta rūpintis šių itin svarbių organų sveikata, kuri žiemą įprastai dar labiau suprastėja.
Žiemos keliami iššūkiai akims
Vaistininkė pasakoja, kad žiemą į vaistinę užsukę pacientai neretai skundžiasi akių niežėjimu, sausumu, raudoniu ir netgi esančio svetimkūnio jausmu, kai kurie tikina vakare matantys tarsi per lengvą miglą. Kitiems akys ašaroja, tampa jautrios šviesai, o simptomus dar labiau paaštrina iškritęs sniegas ar netikėtai pasirodžiusi saulė.
„Šaltuoju metų laiku mūsų akių sveikatą neigiamai paveikti gali daugybė skirtingų veiksnių, tokių kaip šildomos patalpos, sausas oras, vėjas, ilgesnis laikas praleistas prie kompiuterio, televizoriaus ar telefono ekranų. Nereikėtų pamiršti ir UV spindulių daromos žalos – nors saulės žiemą sulaukiame nedaug, UV spinduliuotė atsispindi nuo balto sniego ir taip vis tiek paveikia akis“, – aiškina J. Jankauskienė.
Negana to, Pasaulio sveikatos organizacijos mokslininkai apskaičiavo, kad per didelė UV spinduliuotė sukelia maždaug 20 proc. kataraktos atvejų. Tai – lėtinė liga, kada akies lęšiukas tarsi pasidengia rūku, tad spalvos tampa nebe tokios ryškios, atsiranda mirgėjimas aplink šviesius objektus, pavyzdžiui, lempas. Ši liga taip pat gali išsivystyti dėl genetinių veiksnių, amžėjimo procesų, kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas.
Pagrindinės taisyklės akių sveikatai užtikrinti
J. Jankauskienė sako, kad nemažai žmonių, besiskundžiančių akių dirglumu, mano, kad pakaks įsigyti akis drėkinančių lašų ir problema bus išspręsta, tačiau į akių sveikatą reikėtų žvelgti kompleksiškai. Norint atitolinti ar netgi išvengti įvairių regėjimo sutrikimų bei pagerinti bendrą akių būklę, turėtume laikytis keleto paprastų taisyklių: užtikrinti pakankamą drėgmės kiekį, stiprinti akių funkcijas ir kiek įmanoma sumažinti joms tenkanti stresą.
1. Drėgmės balanso išsaugojimas
Vaistininkė pabrėžia, kad išsausėjusios akys pasižymi raudoniu, jausmu, tarsi akyje kažkas būtų įstrigę, niežėjimu, perštėjimu bei regėjimu it per rūką. Kadangi daugiau nei 90 proc. akies struktūros sudaro skysčiai, užtikrinti reikalingą vandens kiekį organizme – būtina.
„Žiemą ypač svarbu per dieną išgerti apie 1,5–2 litrus vandens ir riboti kofeino turinčius gėrimus bei alkoholį. Alkoholis ir kofeino produktai sulėtina skysčių judėjimą regėjimo sistemoje, tad padidėja akių sausumas, jos gauna mažiau reikalingų medžiagų. Taip pat patarčiau vėdinti patalpas, kuriose esate bent 3 kartus per dieną po 10–15 minučių. Drėgmę patalpose išsaugoti gali padėti ir oro drėkintuvai.
Jei tokių galimybių nėra, 2–3 kartus per dieną patarčiau naudoti dirbtines ašaras, kurios padidins akių gleivinės apsaugą, išsaugos ašarų plėvelės stabilumą bei sumažins jaučiamą akių nuovargį. Tai itin praverčia naudojant kontaktinius lęšius, kada akys sausėja dar labiau“, – sako J. Jankauskienė.
2. Akių stiprinimas iš vidaus
Pasak vaistininkės, daugelis žino apie liuteino naudą akims – šis mikroelementas padeda mažinti uždegiminius procesus, gali pagerinti regėjimo ryškumą bei sumažinti oksidacinio streso įtaką regėjimui. Visgi, akių funkcijas stiprinti padeda ne tik jis – regėjimo sistemai taip pat reikalingi vitaminai A, C, D bei E, taip pat omega-3 riebiosios rūgštys, zeaksantinas.
„Vitaminas A yra labai svarbus akių šviesos jutimo ląstelėms, jo trūkstant gali suprastėti regėjimas tamsoje. Vitaminai C ir E padeda pagerinti kraujo tekėjimą į akis bei apsaugo nuo laisvųjų radikalų sukeliamos žalos, o omega-3 riebiosios rūgštys gali padėti išvengti akių sausumo. Vitaminas D padeda stiprinti patį akies raumenį ir apsisaugoti nuo su amžėjimu susijusių ligų. Zeaksantinas taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį regėjimo sistemai – jis padeda blokuoti UV spinduliuotę bei laisvuosius radikalus“, – vardija J. Jankauskienė.
3. Kasdienio streso akims mažinimas
Anot vaistininkės, viena efektyviausių akių atpalaidavimo technikų yra paprasčiausia akių mankšta. Ji itin praverčia tiems, kurie ilgą dalį dienos praleidžia prie išmaniųjų įrenginių, taip pat daug skaitantiems žmonėms.
„Technikų yra daug ir įvairių, tad reikėtų taikyti tą, kuri tinka individualiai. Viena jų – stipriai užmerkite akis ir luktelkite kelias sekundes, tada plačiai atsimerkite ir kartokite tai 5 kartus. Arba žiūrėkite į tolį keletą sekundžių, tada žvilgsnį nukreipkite į arti esantį objektą ir tai kartokite 5 kartus. Padėti gali ir šis būdas – užsimerkite ir apie minutę masažuokite akių vokus švelniais sukamaisiais judesiais. Sukamuosius judesius galite daryti ir akimis, vesdami žvilgsnį iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, o tada prieš ją“, – rekomenduoja vaistininkė.
Ji priduria, kad visiems žmonėms kartą per metus rekomenduojama pasitikrinti regą ir akių būklę pas specialistus. Taip pat, jei susiduriama su akių skausmu, vokų paburkimu ir raudoniu, jei atsiranda jausmas, tarytum akyse būtų smėlio ar kitas svetimkūnis, o vaizdas matomas tarsi per rūką – reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
