Lapkričio 21 d. (ketvirtadienį) 15.30 val. Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro galerijoje (P. Butlerienės g. 3) vyks Aldonos Murauskienės poezijos knygos “Rudens akvarelė” pristatymas. Renginį ves aktorė, režisierė, žurnalistė Alvyda Sipienė, dainuos vokalinė grupė “Sasnava” (vadovė Marija Grybienė}.
Keletas rudeninių poetės Aldonos Murauskienės eilėraščių
Rudeninis tango
Šoku tango su krentančiais lapais.
Kaip ir jie, ir sukuos, ir krentu
Savo greito Likimo verpetais,
Džiaugsmą, skausmą rieškutėm renku.
Na ir kas, kad lietus, kas, kad vėjas
Ir toliau per Gyvenimą neš,
Daug kas mano širdy atskaudėjo,
Bet šiuo tango dar mėgaujuos aš.
Nors draugų daug mažiau. Ištuštėjo
Mano erdvės. Atėjo Ruduo.
Kam užtemdyti Saulę reikėjo?
Bobų vasarą, Dieve,, mums duok!
Tokie gražūs tie lapai spalvoti,
Drobės šios pakartot nepavyks.
Krenta, skuba mūs žemę apkloti,
Kad nešaltų jautri jos širdis.
Bet vis tiek , mes kartu šokam tango.
Jie – gracingai, o aš – paprastai.
Vėjas lekiantis groti dar bando,
Ploja, gal tik lietaus lašai…
Rudens laiškai
Parašyti ir neišsiųsti laiškai
Vėl su lapais rudenio nukrito.
Jau ištirpo vasaros jausmai,
Nesulaukę išganingo ryto.
Tai, kas buvo, jau nesužaliuos
Lapais švytinčiais. Jų nebeliko.
Tiktai vėjas rudenio dainuos,
Niekaip nepavijęs džiaugsmo kito.
Jis nurengs medžius , iššluos gatves,
Vien tik ilgesį ir liūdesį pasėjęs.
Kur ta rudeninė nuotaika nuves?
Ką atpūs mums rudeninis vėjas?
Tik lietaus lašai: neramūs ir greiti
Vėl mums savo rūpesčius “godoja”.
Dar rusena vienišoj širdy
Mūsų Eifeliai ir mūsų Trojos…
******************
Nesakykit, kad nemėgstate rudens,
Nors rudenis liūdesys lyg gripas plinta,
Kad jums nepatinka rūkas virš vandens
Ir lyg kasos gluosnio šakos pakabintos.
Kad praeinat abejingi pro klevus,
Pro šermukšnį, pro saulėgrąžą, kaštoną,
Kad nenorit parsinešt jų į namus,
Kad nepagiriat kaimynams gerą orą
Bobų vasara trumpai nusišypsos
Ir lietaus užuolaida bus užrakinta,
Saulė vėl gailės mums šilumos, šviesos,
Pastebėsim, kad vėliau kas rytą švinta.
Plėš nuo medžių vėjai keturi
Likusius lapus, nešios lyg rūką,
Bet vis tiek mes saugosim širdy
Rudenio spalvotą atviruką…
Rudens simfonija
Į rudeninę puokštę įsilieja
Ir vėjo gūsiai, ir lietaus lašai,
Ir auksaplaukis skubantis rugsėjis,
Ir pirmos šalnos – sniego pranašai.
Ir kuždesys tylus bejėgių lapų,
Ir deimantinė rudenio žolė,
Ir liūdesio paminklais medžiai tapę,
Nakties šaltos paglostyta gėlė.
Ir vėl ruduo simfoniją užgroja,
Įpindamas kitokius vis jausmus,
Vėl metų ciklą mėnesiai kartoja,
Nustebindami, džiugindami mus.
Rudens allegro toks veržlus, toks greitas,
Lyg žirgas rudenėjančiais laukais nubėgs.
Andante vėl surinks spalvingą kraitę,
O scherzo lietų nesibaigiantį pakvies.
Tik neišsaugosim rudens. Ateis finale.
Su nerimu, su gruodžio laukimu.
Vėl prisiminsim Vėlinių žvakelę
Ir šilumą jaukių, ramių namų…
Aldona Murauskienė
