Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje bendruomenės yra daug nuveikusios: įgyvendino reikšmingus projektus, padėjo bendruomenių nariams burtis, realizuoti savo poreikius, svajones, ištiesė pagalbos ranką tiems, kam to labiausiai reikėjo. Tačiau bėgantys metai rodo, kad esama skirties tam skirtingų bendruomenių tipų. Vienos vaikėsi projektų ir Europinių lėšų, kitos įgyvendino tik tas veiklas, kurių norėjo bendruomenių nariai. Vienų bendruomenių nariai sprendimus priėmė kartu, kitose spręsdavo lyderiai. Ši skirtis lėmė skirtingus padarinius.
Demokratija vis dar šlubuoja
Prieš dvejus metus Socialinių investicinių valdymo centras kartu su partneriais iš Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos pradėjo įgyvendinti Grudntvig mokymosi visą gyvenimą programos projektą. Jo pradžioje atlikta skirtingų bendruomenių apklausa atskleidė, jog 65 proc. bendruomenių narių žino savo organizacijos struktūrą, tuo tarpu likę 35 procentai – tik apytiksliai žino kaip veikia jų bendruomenė. Paklausa davė stiprų signalą, kad nemenka dalis narių nėra įsitraukę į organizacijos kūrimą.
Nerimą kėlė ir tai, kad 43 procentai respondentų nieko nežinojo apie savo organizacijos veiklų planą ir biudžetą. Šie skaičiai sukėlė nuogąstavimus, kad nemaža dalis bendruomenių nepakankamai dirba su savo nariais. Nes bendruomenės veiklos ir turėtų kilti iš pačios bendruomenės narių. Būtent tokiu atveju būtų galima tikėtis didesnio narių įsitraukimo.
Apklausa taip pat parodė, jog net 65 procentai bendruomenių narių jaučiasi nepatogiai, prašydami piniginės paramos. Šis rodiklis iš esmės parodė, kodėl iki šiol bendruomenės yra taip priklausomos nuo projektinės pramos. Maža to, pasyvumas pritraukiant lėšas neleidžia bendruomenėms vystytis ir patiems priimti strateginius sprendimus.
Mokymai – būdas įveikti baimes
Ne paslaptis, kad norint įveikti sunkumus reikia atrasti kelią. Seminarais organizuotais Vilniuje, Lyduoklių, Lenkelių kaimuose bei Žygaičiuose, stengtasi padėti bendruomenėms tapti labiau demokratiškesnėms ir įveikti pirmines nuostatas.
„Kai grįžau iš mokymų ir apie juos papasakojau iniciatyvių moterų susitikime, daugelis galvojo, kad tai neįmanoma. Bet ilgainiui mes ėmėme tikėti tuo ką darėme“, – patirtimi dalinosi Vida Meliukštienė.
Ji prisiminė, kad kurti demokratinę bendruomenės struktūrą nebuvo lengva, o ir procesas šiuo metu tebevyksta. Panašiai mąsto ir kiti 11 žmonių, kurie projekto metu turėjo galimybę dalyvauti tarptautiniuose susitikimuose. Būtent čia gauta informacija leido įgyti žinių, o vėliau jos imtos taikyti praktiškai.
Neįkainuojama Amerikos patirtis
Vilniuje buvo surengtas seminaras apie bendruomenių organizavimą, kurio metu, vienas iš Vengrijoje tarptautiniame partnerių susitikime dalyvavęs dalyvis, dalinosi ten įgytomis žiniomis apie bendruomenių organizavimo Europoje principus Vilniaus bei Vilniaus rajono bendruomenių atstovams.
Visgi didžiausios sėkmės sulaukė šių metų kovo mėnesį suorganizuoti mokymai Vilniuje bei Žygaičiuose, kuriuose dalyvavo bei mokymus vedė Paul Cromvell, bendruomenių organizatorius iš JAV. Jis pastaruosius keletą metų gyvena Vokietijoje, tačiau turi ilgametę bendruomenių organizavimo patirtį ne tik Europoje, bet ir JAV.
Į Vilniuje vykusius mokymus susirinko Vilniaus bendruomenių atstovai. Seminaro metu dalyviai įgijo žinių, kaip dirbti su bendruomenėmis. Čia dalyviai išsakė siekiantys įgyti žinių apie žmonių įtraukimą į bendruomeninę veiklą, bendruomenės narių aktyvinimą, lyderių motyvavimo alternatyvas.
Tokie pat, tačiau ilgiau trukę mokymai buvo surengti ir Žygaičiuose, į kuriuos atvyko dalyviai ir iš kitų aplinkinių bendruomenių, esančių Tauragės rajone. Šių mokymų metu Paul dėstė bendruomenių organizavimo pradžiamokslį, lėšų rinkimo metodiką, be teorinės dalies patys dalyviai buvo įtraukti į neformalaus ugdymo metodais paremtą mokymąsi, darbą grupelėse ir t.t. Po mokymų didžioji dalis dalyvių liko sužavėta ir įkvėpta darbui. Pats Paul taip pat jautėsi pasisėmęs naujų pavyzdžių ir idėjų bei susipažinęs su Lietuvoje vyraujančiais bendruomenių veiklos modeliais.
Galimybė dalintis patirtimi
Ne tik mokymasis, bet ir dalinimasis patirtimi įkvepia žmonės. Akivaizdu, kad lietuviai jau turi begales gerųjų pavyzdžių ir gali jais pasigirti. Būtent tokia galimybė pasitaikė Vokietijoje, kur susirinkusieji pasakojo apie savo apsiekimus. Čia Lietuvos atstovai parengė net tris prezentacijas anglų kalba apie Susivienijimo Žali.Lt, Tauragės rajono bei Lyduokių kaimo bendruomenės veiklą.
Teorinės žinios ir įgyta patirtis neketina nugrimzti užmarštyje ir dėl dalomosios medžiagos. Socialinių investicijų valdymo centras išleido du lankstinukus, pristatančius bendruomenių organizavimo principus bei žingsnius. Taip pat neseniai išleistas ir Bendruomenių organizavimo pagrindus pristatantis leidinys lietuvių kalba. Rengiant leidinį remtasi ir Europos bendruomenių tinklo (ECON) teikiama informacija.
Straipsnis parengtas remiantis Grudntvig mokymosi visą gyvenimą programos projekto „Mokantis darnaus piliečių dalyvavimo: demokratinės struktūros ir lėšų pritraukimo strategijos paprastų piliečių organizacijoms“ metu atliktomis veiklomis.
Projektas įtraukė kelias skirtingas organizacijas, esančias skirtingose Lietuvos vietose – Lyduokių kaimo bendruomenę (Ukmergės r.), bendruomenę „Žygava“ (Tauragės r.), Lenkelių kaimo bendruomenę (Raseinių r.), Samdomų darbuotojų profesinę sąjungą bei Susivienijimą Žali.Lt (Vilnius).
Šis straipsnis atspinti tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Martynas Norbutas
