Vėl eilinis šeštadienis fronte. Rusijos kariai ir samdiniai žūsta mūšiuose Bachmute ir Kreminoje, o politinė ir karinė valdžia vėl išsivažinėjo po savo užmiesčio vilas ir poilsiauja. Nėra net laiko duoti interviu.
Prieš metus, tai buvo šešiolikta karo diena, Rusijos gynybos ministras S. Šoigu pirmą kartą viešai apdovanojo rusų karius.
Pakartosiu tos dienos įrašą: „tai turbūt pirmas karas, kuriame viešai apdovanojimai rusų kariams įteikiami ne priešakinėse linijose, o ligoninėje Maskvoje. Nieko keisto, Gynybos ministras S. Šoigu net poligonuose nenulipdavo nuo tribūnos, ką jau bekalbėti apie Ukrainos pavasarinį purvą. Ir užtruko ligoninėje nė sekundės ne ilgiau, negu reikėjo įsegti ženklą ir pasakyti kelis žodžius – nufilmavo, ir baigta. Taip nepadarytų nė vienas kovinis generolas, bet S. Šoigu toks niekada ir nebuvo. Todėl kalbėti apie jo autoritetą Rusijos ginkluotose pajėgose neverta – net apdovanojami kariai nešvietė ištikimybe ir meile.“
S. Šoigu ir toliau nemėgsta fronto, stengiasi laikytis nuo jo kiek galima atokiau. O ką, ukrainiečiai jį ten gali ne tik nukauti. Gali pačiupti ir parsitempti kaip aviną.
Ukrainos pajėgos Bachmute atkakliai ginasi, itin intensyviai naudoja karo aviaciją atakuoti iš oro rusų pajėgas žemėje. Tokie smūgiai rusams labai skaudūs. Nuoširdžiai stebiuosi, kaip neefektyviai veikia Rusijos naikintuvai, nepajėgiantys uždaryti oro erdvę bent jau virš Bachmuto. Jiems tikrai būtų riesta, susidūrus su NATO valstybių karo aviacija.
Baltarusijoje ramu. Ir toliau po truputį atvyksta Rusijos pajėgos, gana ilgai to nebuvo. Jeigu tai tęsis, reikės stebėti atidžiau, ar nėra formuojama puolamoji grupuotė. Kol kas nėra pagrindo nerimauti.
Vakar praleidau įdomią naujieną (nors panašu, kad ji atsirado tik šiandien su vakar dienos data) – Lukašenka pasirašė įsaką, kuriuo į tarnybą kariuomenėje pašaukiami 230 rezervo karininkų, o į pasienio apsaugą – 20. Jie šaukiami ne apmokymams, o tarnybai. Tai jauni (iki 27 metų) karininkai, karinį išsilavinimą gavę civilinių aukštųjų mokymo įstaigų karinėse katedrose, vadinami „pidžakais“, (liet. „švarkai“). Jų pasirengimas kuklesnis, nei baigusių karo mokyklas, tačiau jie greitai bus „aptašyti“ ir pasivys kadrinius karininkus.
Teigiama, kad tokiu būdu bus užpildyti trūkstami etatai. Ko gero taip ir yra, nes Baltarusijos armijos daliniuose visą laiką trūko karininkų, karių, ir net šauktinių. Nepaisant Rusijos pasiruošimo karui, į kai kuriuos paramos vienetus buvo pašaukiama tik tiek šauktinių, kad būtų kam saugoti dalinio teritoriją, nors tie kariniai vienetai oficialiai buvo laikomi veikiančiais.
Visgi tai yra indikatorius, verčiantis Baltarusiją stebėti atidžiau. Visi šie jauni rezervo karininkai yra ištraukti iš civilinio gyvenimo ir darbo rinkos, o tai nėra įprastas atvejis net Baltarusijoje. Neaišku, kiek laiko jie privalės atitarnauti armijoje, bet jų tarnybą vertins 2024 m. sausio 31 d., vadinasi, tarnaus ne mažiau kaip 10 mėnesių.
Rusijoje iki metų pabaigos tikimasi pritraukti ne mažiau kaip 400 tūkst. „kontraktininkų“ (profesinės karo tarnybos karių ir seržantų). Tai rodo, kad Kremlius ruošiasi bent kelių metų karui su Ukraina.
Ukrainiečiai ir mes norėtume karą užbaigti anksčiau. Užbaigti mūsų pergale, ir rusų pralaimėjimu.
Slava Ukraini!
