Tikriausiai ne kartą teko išgirsti, kad „jei jau tokie genai – nieko nepadarysi“. Tačiau šiandien mokslas pateikia kiek kitokią versiją. Iš tiesų, genai – tik pradinis scenarijus, o kaip jis bus išplėtotas daugiausia priklauso nuo mūsų pačių. Epigenetika – viena sparčiausiai besivystančių biologijos sričių – atskleidžia, kad gyvenimo būdas, mityba, emocinė būsena, net aplinkos tarša ar socialiniai ryšiai gali lemti, kurie mūsų genai bus aktyvūs, o kurie liks „išjungti“.
Tad, kokie veiksniai dažniausiai sukelia neigiamus epigenetinius pokyčius ir kaip galime koreguoti savo epigenetinį kodą? Apie visa tai pasakoja „Aconitum“ konsultuojanti gydytoja endobiogenikė Ausma Krupavičė.
Genus galima „įjungti“ ir „išjungti“
Žmogui, pirmąkart girdinčiam sąvoką „epigenetika“, gali būti keblu suprasti, kuo ji skiriasi nuo genetikos ir kodėl apie ją vis dažniau kalba ne tik mokslininkai, bet ir sveikatos specialistai. Tačiau būtent epigenetika šiandien atskleidžia vieną svarbiausių žinučių: mes galime turėti didesnę įtaką savo sveikatai, nei iki šiol manėme.
„Epigenetika analizuoja, kaip aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai daro įtaką genų raiškai bei reguliuoja organizmo funkcijas. Šie procesai lemia, kurie genai bus aktyvuoti, o kurie – „išjungti“, priklausomai nuo tokių veiksnių kaip mityba, aplinkos sąlygos ir propaguojamas gyvenimo būdas. Vadinasi, daug galios yra mūsų pačių rankose – epigenetika įgalina mus keistis. Iš esmės, epigenetika valdo genetiką – jei genomą įsivaizduotume kaip kompiuterį, tai epigenomas būtų jo programinė įranga“, – aiškina A. Krupavičė.
Didžiulę įtaką turi gyvenimo būdo pasirinkimai
Ne vienam atrodo, kad paveldimumas – tai gyvenimo scenarijus, kurio pakeisti negalime. Tačiau šiuolaikinis mokslas kviečia pažvelgti giliau ir suprasti: tai, kaip gyvename, ką valgome, net ką jaučiame, gali daryti įtaką mūsų genų aktyvumui.
„Mes patys galime daryti teigiamą įtaką epigenetiniams procesams, nes jie, daugiausia priklauso nuo mūsų kasdienių gyvenimo būdo pasirinkimų – mitybos, fizinio aktyvumo, miego, streso. Tačiau tai reikalauja žinių ir supratimo, kas naudinga, o kas gali būti žalinga. Tam tikrų medžiagų, maisto papildų vartojimas per epigenetinius mechanizmus gali paveikti genų raišką. Kasdieniai mūsų pasirinkimai – ar sportuojame, ar sveikai maitinamės, kiek streso patiriame, lemia savijautą, polinkį į tam tikrus susirgimus“, – tvirtina endobiogenikė.
Epigenetiniai procesai vyksta visą gyvenimą
Gydytojos teigimu, kai kurie epigenetiniai pokyčiai įvyksta gan greitai, o kitų pasireiškimui reikia ilgesnio laiko. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra nuolat besikeičiantys procesai, kuriuos galima paveikti ir pakreipti kita linkme.
„Epigenetiniai procesai yra dinamiški ir grįžtami. Skirtingai nei genetiniai pokyčiai, kurie yra pastovūs, epigenetiniai gali kisti reaguodami į mitybą, fizinį aktyvumą, stresą, miego kokybę, aplinkos veiksnius ir net socialinius ryšius. Pavyzdžiui, ilgai trunkantis stresas gali sukelti nuoseklius epigenetinius pokyčius“, – sako A. Krupavičė.
Specialistė pabrėžia, kad epigenetiniai procesai vyksta visą gyvenimą, nuo pat pirmųjų vystymosi akimirkų, o kiekvienas gyvenimo etapas skirtingai veikia mūsų epigenetinį kodą. Dėl šios priežasties labai svarbu jau ankstyvame amžiuje formuoti gerus įpročius.
„Epigenetiniai pokyčiai vyksta per visus žmogaus gyvenimo etapus. Kiekvienas jų turi skirtingą poveikį epigenetiniam kodui. Jau vaisiaus vystymosi metu veikiamas epigenomas. Mamos patiriamas stresas, mitybos įpročiai, aplinkos toksinai turi įtakos vaisiaus formavimosi procesams, nes lemia epigenetinius pokyčius. Po gimimo ir augant vis daugiau išorinių aplinkos veiksnių pradeda daryti įtaką žmogaus vystymuisi. Ankstyvosios gyvenimo patirtys, pavyzdžiui, santykiai su tėvais, lemia tolesnius epigenetinius pokyčius, veikia besivystančias neuronų grandines. Teigiamos ir neigiamos patirtys ankstyvame gyvenime sukuria biologinę atmintį, o epigenetiniai DNR pokyčiai įrašo šias patirtis į besivystančias smegenų neuronines grandines, formuodami ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimo eigai. Suaugusiame amžiuje vidiniai signalai vis dar svarbūs fiziniam augimui ir mokymuisi, tačiau pamažu didesnę reikšmę įgauna aplinkos bei socialinės įtakos. Lankstus epigenomas padeda mums prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir mokytis iš savo patirties“, – pasakoja endobiogenikė.
Sritis sparčiai vystosi
Nors epigenetika dar ganėtinai nauja, tačiau sparčiai besivystanti mokslo sritis. Žinios apie epigenetiką jau taikomos praktikoje – jos tampa pagrindu kuriant naujus, moksliškai pagrįstus sprendimus. Vieną tokių pavyzdžių jau galime matyti ir mūsų šalyje – remdamiesi epigenetikos principais, Šveicarijos ir Lietuvos mokslininkai sukūrė inovatyvius produktus, galinčius prisidėti prie genų aktyvumo reguliavimo. Lietuvoje pristatyta pirmoji epigenetinė „Aconitum“ maisto papildų linija, skirta padėti reguliuoti genų veiklą per specifines veikliąsias medžiagas. Pasak A. Krupavičės, epigenetiniai maisto papildai smarkiai skiriasi nuo įprastinių papildų – jų veikimas pagrįstas visai kitokiu principu.
„Įprasti maisto papildai labiau orientuoti į trūkstamų medžiagų, vitaminų atstatymą, papildymą. Epigenetiniuose papilduose esantys ingredientai veikia epigenetinius mechanizmus, o per juos ir genų raišką, moduliuoja ląstelių veiklą. Tai gali turėti ilgalaikį poveikį organizmo sveikatai“, – teigia gydytoja.
Reaguoja į organizmo energijos poreikius
Pasak endobiogenikės A. Krupavičės, epigenetika atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant energijos gamybą ir organizmo atsistatymo procesus.
„Epigenetika reguliuoja mūsų organizmo funkcijas per įvairius mechanizmus, kurie veikia mūsų genų išraišką – ji nurodo, kuriems genams ir kada būti aktyviems be pačių genų sekos pakeitimų. Epigenetiniai mechanizmai kruopščiai reguliuoja imuninės sistemos ląstelių veiklą ir uždegiminius procesus, padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir energijos gamybą ląstelėse, reaguojant į organizmo energijos poreikius. Epigenetika ne tik keičia genų ekspresiją, bet ir prisideda prie organizmo gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų energetinių poreikių ir užtikrinti efektyvų atsistatymą po pažeidimų ar streso. Organizmas kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, kenčia nuo oksidacinio streso, uždegimo ar sužeidimų, kurie gali sutrikdyti ląstelių funkcijas. Epigenetiniai pokyčiai padeda organizmui reaguoti į šiuos iššūkius. Pavyzdžiui, kai ląstelės patiria stresą, epigenetiniai mechanizmai gali aktyvuoti tam tikrus genus, kurie padeda kovoti su pažeidimais, taisyti DNR ar mažinti uždegimą“, – pasakoja A. Krupavičė.
Stebima įtaka senėjimo procesams
Gydytoja endobiogenikė priduria, kad epigenetika teikia daug vilčių ir ilgaamžiškumo srityje. Anot specialistės, žinios apie epigenetiką padeda mokslininkams kurti naujas strategijas, kurios galėtų atitolinti senėjimo procesą.
„Epigenetiniai žymenys gali būti naudojami kaip indikatoriai, padedantys nustatyti individo biologinį amžių, kuris gali skirtis nuo chronologinio amžiaus bei taip nuspėti sveikatos būklę ateityje. Vieni labiausiai ištirtų veiksnių, turintys daug įtakos senėjimo procesams – fizinis aktyvumas ir mityba. Daug kur akcentuojamas kalorijų ribojimas, teigiant, kad tai gali sulėtinti senėjimo procesą ir taip prisidėti prie vidutinės ir maksimalios gyvenimo trukmės ilginimo. Organizmui senstant trumpėja telomeros – chromosomų gale esančios struktūros. Įrodyta, kad fermentas telomerazė gali pailginti telomeras, o šio fermento aktyvumą lemia tokie veiksniai kaip mityba, aplinkos užterštumas, žalingi įpročiai, fizinė veikla ir pan.“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.
A. Krupavičė taip pat pabrėžia, kad epigenetika padeda geriau suprasti ir nervų sistemos plastiškumą, kognityvinių procesų reguliaciją bei smegenų senėjimo procesus.
„Smegenų vystymosi procesas yra labai jautrus epigenetiniams pokyčiams, kurie gali paveikti neuronų formavimąsi, jų jungtis ir bendrą nervų sistemos struktūrą. Epigenetiniai veiksniai daro įtaką tam, kaip reaguojame į stresą, kokie esame emociniu požiūriu, koks mūsų polinkis į psichikos sutrikimus. Epigenetiniai pokyčiai gali lemti uždegimo ar oksidacinio streso mechanizmų aktyvavimą, prisidedant prie neurodegeneracijos“, – apibendrindama sako gydytoja.
