Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug užkulisių, rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Tęsiame naują rubriką „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Turto valdymo skyrių, o mūsų pašnekovė – skyriaus vedėja Birutė Domarkienė.
Įsivaizduokime žmogų, kuris niekada negirdėjo apie Turto valdymo skyrių. Kaip paprastai paaiškintumėte, ką Jūs veikiate?
Turto valdymo skyrius rūpinasi savivaldybei priklausančiu turtu – kad jis būtų tvarkingai administruojamas, prižiūrimas ir tinkamai naudojamas. Prižiūrime tiek nekilnojamąjį turtą, tiek bendroves, kuriose savivaldybė turi akcijų. Taip pat tvarkome įvairias sutartis – nuomos, panaudos, patikėjimo.
Dar viena svarbi sritis – daugiabučių namų administravimas. Konsultuojame gyventojus dėl bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių, padedame suprasti jų teises ir pareigas. Dažniausiai žmonės nori žinoti, ką gali daryti, bet rečiau susimąsto apie tai, ką turi padaryti.
Be šių gyventojams matomų veiklų, yra ir kita, mažiau pastebima, bet ne mažiau svarbi darbo dalis – savivaldybės turto apskaita ir administravimas. Tai reiškia, kad mes organizuojame turto įregistravimą, kadastrinius matavimus, tvarkome nuosavybės dokumentus ir atliekame kitus teisinius bei techninius formalumus. Šie procesai dažnai nepastebimi plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, buvo atnaujintas Dramos teatras – visi mato gražų, pasikeitusį pastatą, bet mažai kas žino, kiek dokumentacijos reikia sutvarkyti, kad turtas būtų įregistruotas, kad dokumentai būtų tvarkingi. O be jų negalima nei tinkamai prižiūrėti, nei eksploatuoti turto.
Kokiu darbu labiausiai didžiuojatės iš pastarųjų metų darbų?
Labai sunku išskirti vieną konkretų darbą, bet galbūt didžiausią džiaugsmą kelia tai, kad galime padėti jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą – suteikti joms galimybę pradėti savo gyvenimą naujoje vietoje, kuri jau yra jų nuosavybė. Šių jaunų žmonių entuziazmas, džiaugsmas ir viltys kurti savo namus yra tiesiog užkrečiantys. Jie su dideliu jauduliu pasakoja savo istorijas, dėliojasi ateities planus, svarsto, ar bankas suteiks paskolą, ir džiaugiasi kiekvienu žingsniu link savo svajonės. Tai labai įkvepia ir motyvuoja – matyti, kaip jauni žmonės kabinasi į gyvenimą ir kuria savo ateitį Marijampolėje. Yra daugybė kitų darbų, kuriais tikrai pasidžiaugiame, nors kitiems jie gal atrodo tiesiog administraciniai procesai. Bet mes žinome, kad tie procesai ypač svarbūs – jei jų nebūtų, pradėtų strigti ir kitų skyrių darbai, o tai neišvengiamai atsilieptų visos savivaldybės gerovei.
Jei Jūsų skyrius būtų pavadintas pagal kokį nors filmą ar serialą, koks tai būtų pavadinimas?
Manau, kad „Kempiniukas Plačiakelnis“. Šis personažas puikiai atspindi mūsų darbo specifiką – mes dažnai sugeriame visas aplink vyraujančias emocijas: ir geras, ir blogas. Smagu, kai galime kartu su gyventojais pasidžiaugti, malonu išgirsti gražių žodžių. Tačiau tenka „sugerti“ ir pakeltą balsą, kartais – ir labai šiurkščius įžeidimus. Bet tai neišvengiama, kai tiesiogiai dirbi su žmonėmis. Tokiais atvejais svarbu rasti savyje jėgų, išlaikyti optimizmą ir su geranoriškumu pasitikti kitą žmogų, kuriam reikia pagalbos.
Galbūt prisimenate kokią netikėtą situaciją iš darbo?
Prisimenu, kaip vienas gyventojas laukė „eilės“ socialiniam būstui. Kai jam pasiūlėme jau konkretų butą, jis netikėtai atsisakė. Džiaugiuosi, kad primygtinai teiravomės, kodėl – nes priežastis buvo gana neįprasta: jis tiesiog nežinojo, kur yra ta gatvė, kurioje yra pasiūlytas būstas. Padėjome jam surasti kelią, ir žmogus dabar turi savo namus.
Koks Jūsų skyriaus darbo tempas – kaip šachmatai, maratonas ar Formulė 1?
Turbūt tai būtų šachmatų ir Formulės 1 derinys. Pirmiausia – nuosekliai viską išsiaiškinti, „sustrateguoti“, nes negalime sau leisti chaotiškų sprendimų. O tada – greitai veikti. Skyrius nėra didelis, todėl turime efektyviai paskirstyti darbus ir užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai. O darbo apimtys tikrai įspūdingos – vien turto objektų, valdomų savivaldybės vardu, turime apie 5000. Tad mūsų darbas – tai nuolatinis balansas tarp strateginio mąstymo ir greitos reakcijos į iššūkius.
Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo stilių komandai?
Labai stengiuosi būti palaikanti ir motyvuojanti vadovė. Man svarbu pasitikėti komanda, padėti kiekvienam jaustis svarbiam. Žinoma, turi būti ir atsakomybė, ir kontrolė, bet viskas turi būti subalansuota su pagarba, bendradarbiavimu ir žmogišku ryšiu.
Koks yra didžiausias mitas apie Jūsų darbą, kurį norėtumėte sugriauti?
Kad „niekas nieko neveikia“. Girdime tokią nuomonę, bet realybė – visai kitokia. Daug mūsų darbo tiesiog nematoma – tai dokumentų ruošimas, derinimai, teisiniai procesai. Bet be šių veiksmų negalėtų įvykti nei renovacija, nei projektas, nei jokie kiti pokyčiai. Tai tylus, bet labai svarbus darbas.
Ir paskutinis klausimas – kaip manote, ką Jūsų darbas reiškia gyventojams?
Mūsų darbas gyventojams reiškia ne tik konkrečią pagalbą, bet ir supratimą, paramą, dėmesį. Kartais žmogui reikia ne tiek realios pagalbos, kiek tiesiog aiškumo – suprasti savo teises, galimybes, gauti patarimą ar būti išklausytam.
Sulaukiame labai daug skambučių, įvairiausių klausimų, kurie kyla žmonėms skirtingose gyvenimo situacijose. Nors ne visada galime tiesiogiai išspręsti visas problemas ar suteikti tai, ko žmogus tikisi, visada galime jį nukreipti tinkama linkme, suteikti palaikymą ir supratimą. Todėl mūsų darbas – tai ne tik dokumentai ir administraciniai sprendimai, bet ir kasdienis, žmogiškas bendravimas su žmonėmis, kuris kuria realų pokytį jų gyvenime.
