Senuose šaltiniuose radau marijonų vienuolių reklaminę žinutę laikraštyje. Broliams marijonams reikėjo įvairaus profilio ir gabumų žmonių. Įstoti į vienuolyną buvo kviečiami ne tik inteligentai, bet ir mažai mokslo matę darbininkai.
Kvietimo formos skelbime rašoma, kad vienuolynų skaičius didėja visoje Europoje. Ne išimtis ir Lietuva.
Pasak turinio 1927 m. spaudoje, „į vienuolynus stoja tie, kurie savo gyvenime stengiasi laikytis dešimt Dievo įsakymų. Šių įsakymų laikomasi ir Marijampolės brolių vienuolyne.
Marijonų šventovė buvo įsteigta 1750 m. Caro valdžia žinių ir dvasios oazę panaikino. Arkivyskupas Jurgis Matulevičius vienuolyną atnaujino. Dabar (tarpukariu) čia gyvena ir dirba nemažas vienuolių būrys.
Marijonų gimnazijoje mokosi moksleiviai baigę aukštesniąsias klases. Įstoja tie, kurie turi gabumų. Vėliau, jeigu yra noras, tampama kunigais-vienuoliais.
Pas mus priimami taip pat ir kitų profesijų inteligentai. Pavyzdžiui, mokytojai. Šie privalo priimti kunigystės sakramentą. Arba likti pasauliniai broliais ir dirbti vienuolyne.
Į mūsų tarpą priimami ir tie, kurie visai nedaug yra mokęsi. Tokie, kaipo broliai dirbs įvairius darbus ir lavinsis tam tikroje pagal savo gabumus specialybėje.
Gerai būtų, kad atsirastų tokių, kurie prieš įstojant pas mus, jau būtų pramokę kokio nors amato. Mums trūksta bitininkų, siuvėjų, kurpių, virėjų, stalių, kalvių. Marijampolėje prie vienuolyno yra ištisos stalių dirbtuvės. Čia dirbama ne rankomis, o su mašinomis.
Vienuolyną dabina ir su visais įtaisais įrengta kalvė. Yra daržininkystė, kur po stiklais auginami įvairūs daržovių diegai ir gėlės. Pas mus bujoja ir sodininkystė. Čia gerai prižiūrimi sodo medžiai. Visame ūkyje stengiamės daryti pagerinimus.
Ateityje manome įtaisyti spaustuvę. Čia bus leidžiami laikraščiai ir spausdinamos knygos.
O mūsų gimnazijoje mokosi mokiniai atvykę iš viso Lietuvos krašto. Čia jie gerai prižiūrimi, gražiai auklėjami ir rūpestingai mokomi.
Visi norintieji stoti į Marijonų vienuoliją, tegul kreipiasi šiuo adresu: „Kun. P. Andziuliui, vienuolyno vyresniajam.“
Marijampolė, 1927 m.