• Artimiausi renginiai
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Pranešk
  • Įmonių katalogas
9 °c
Marijampolė
10 ° Št
12 ° Sk
10 ° Pr
Šeštadienis, 18 spalio
Sūduvos Gidas
Justicija
Reklama
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Kas ji: Moteris, Motina, Deivė?

2021-05-02
Kultūra, Vilkaviškis
Laikas: 4 min skaitymo
A A
Irena Šunokienė „PLANETOS GIMIMAS'' 2021 Popierius, pastelė

Irena Šunokienė „PLANETOS GIMIMAS'' 2021 Popierius, pastelė

Dėkingumas bei pagarba Mamai ir Moteriai – priešistorės laikų byla uolų piešiniuose, raižininiuose, archeologiniuose radiniuose. Dėmesys Gyvybę kuriančios ir kūdikį maitinančios Moters fenomenui laikui nepavaldus. Jos meilė, gerumas ir išmintis atveria pasąmoninį žinojimą, jog Moteris – tai vidine ramybe užpildanti Deivė.

Tai – ir viena žymiausių archeologių, indoeuropiečių ir baltų materialinės ir dvasinės kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, (net inicialai angliškai sutampa su Motinos Deivės inicialais – MG). Moters galios slėpinį – partenogenetiškumą (gimdymą iš savęs, „nekaltai pradedančioji“) sugretinčiau su Marijos pradėta nauja mokslo sritimi – archeomitologija. Jos įžvalgos ir dvasinės sutelkties išdava – kultūros visuma, atkuriant prieš 7000-3500 m. pr. Kr. gyvavusią aukštą senosios Europos civilizaciją, pavadintą Deivės civilizacija. Matristiniui (gynocentriniui) jos periodui būdingas taikus gyvenimas, tad Didžiosios Deivės Motinos tikėjimo būta paties gražiausio žmonijos gyvenime.

Irena Abraitienė „IKONA'' 2021 Popierius, pastelė
Irena Abraitienė „IKONA” 2021 Popierius, pastelė

UNESCO ir LR Seimo sprendimu 2021–ieji paskelbti Marijos Gimbutienės metais. Minint archeologės  100 metų sukaktį Kybartų kultūros centro Menų studijos „Smiltys“ narės Marijampolės kultūros centre pristato sausos pastelės darbų parodą. Tai pri(si)minimas, kad visa kas gražu ir taikinga, gimsta iš moteriškojo prado.

Deivės mus pasiekia iš seniausių laikų. Skulptūrėlės iš akmens, kaulo, rago pasirodo tarp 27000 ir 25000 metų iki Kristaus. Priešistoriniam menui būdinga akcentuoti kūno dalis, kuriose glūdi generatyvinės jėgos. Tai atsispindi ir parodoje eksponuojamuose Ilonos Mikalainienės darbuose „Motinystė“ bei „Figūra“. O vaizduodama destruktyvias gamtos galias įasmeninančią Baltąją Deivę kūriniu „Moters priešistorė“, primena: kadaise Mirtis buvo balta, o ne juoda; ir gyvybės energija nežūva – keičiasi tik jos pavidalai…

Tai iliustruojama ir šio teksto autorės pastelėje „Indas“. Tvirtas stilizuoto Jaučio pavidalas Vandenynų gelmėje, viršum savęs neša Mirties Deivę, tarpstančią migloje.  Mirties ir Atgimimo Deivės pagerbimas. Atgimimo deivė turi keletą zoomorfinių pavidalų, vienas iš jų – Jaučio galva.  Įvairiais pavidalais besitransformuojantis vanduo saugo savyje informaciją: gimti – mirti, gimti – mirti…  Pastelė „Visa“ byloja Deivės Gyvatės gyvybės tęstinumą. Jos  paralelė – Deivė Paukštė, gyvybę nešanti maitintoja, visa teikianti ir gausinanti,  o lemiant žmogaus likimą atsirandanti gegutės pavidalu…

Paveiksle „Esmė“  Moteris – Mama, Močiutė, Sesuo, Žmona, Dukra – duoda sklidiną arbatos puodelį. Tai moteriško prado svarbumas grąžinti sakralumo jausmą. Iš delnų  – per Liepų žiedų arbatą ir dangaus-vandens mėlio atspindį. Sustabdyti akimirką, duoti pajausti –  laimė greta. Moteriškąja dvasia pasireiškiantis Moters dieviškumas, gaivinantis ir palaikantis namų jaukumą – žmonijos Esmė.

Ilona Mikalainienė „MOTERS PRIEŠISTORĖ'' 2021 Popierius, pastelė
Ilona Mikalainienė „MOTERS PRIEŠISTORĖ” 2021 Popierius, pastelė

Irena Abraitienė, stabtelėdama ties nenutrūkstama Motinos ir vaiko ryšio magijos akimirka, pastele „Ikona“ primena: Didžioji Motina – nepaprastai tvarus archetipas. Tiek senojoje baltiškojoje kultūroje, tiek šiomis dienomis ji vaizduojama Dievo Motinos Mergelės Marijos paveikslu.

Motiniško rūpestingumo dėl šeimos-bendruomenės gerovės ir pasaulio tvarumo atspindys regimas ir šios autorės paveiksle „Civilizacija“. Bitė Karalienė – senosios Europos Atgimimo Deivė, globojanti gimdyves ir taip pat galinti kontroliuoti gyvybės ciklą. Pasak Marijos Gimbutienės, žilos senovės Lietuvoje baltų Austėja esanti aiški matricentrinės kultūros deivė,  rūpinusis ir bičių avilio, ir žmonių šeimos gausėjimu. Ji ir moteris, ir bitė – darbšti, atsakinga šeimininkė.

Irena Abraitienė vaizduoja Gimimo Deivės epifaniją kūrinyje „Elnė“.  Nevalingas kūrybinio proceso metu prarasto turinio susigrąžinimas veria daug klodų:  iki šiolei tautos išlaikę pasaulio Motinos vaizdinį kaip Elnę , o senovės lietuvių mitologijoje baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, ir atbėga per Kalėdas raguose nešinas saule.

Žemė, kiekvieną pavasarį atgimstanti – šventa, o dievybė, nuo kurios priklauso atsinaujinimas – žemės derlingumo metafora.  Nuo priešistorinių laikų didžiai gerbiama Nėščia Moteris. Nėščią Motiną-Žemę reikia globoti, tad Irena Šunokienė savo kūrinyje „Planetos gimimas“ – pasodina ją Dievo delne. Tarsi pradžios Vandenyse, tarsi Visatoje, sukaupties būsenoje, kuomet tyvuliuojant Mamos įsčiose perimama archetipinė atmintis. Slėpinys.

Ilonos Mikalainienės pastelė „Jaučio valanda“ byloja įvykusį stebuklą – naujos gyvybės atsiradimą.  Priešistoriniame mene jaučiai ir jaučių galvos – Deivės gimdos simboliai.

Aušrinė Dubauskienė „VISA'' 2021 Popierius, pastelė
Aušrinė Dubauskienė „VISA” 2021 Popierius, pastelė

Daugeliu aspektų save dalinanti Moteris Irenos Šunokienės pastelėje ,,Aguonos“ perteikia stiprybės glūdėjimą iš pirmo žvilgsnio labai trapioje gėlelėje. Būdo tvirtumas ir be grąžos dovanojama pasauliui grūdelių gausa dar kartą primena, kad Ji nieko neturėdama duoda, o stebuklus daro su šypsena – „iš nieko“.

Irena Šunokienė kūriniu „Obelėlė“ reflektuoja stebuklingų galių medį.  Šio medžio įvaizdyje slypi išminties ir sielos stebuklo globėja, kur meilė, grožis, sveikata  įgyjami ir perduodami stebuklingo obuolio pagalba. „Obelėlės“ žydėjimas primena senosios motinėlės įvaizdį.

Nuolatinis atsinaujinimas Irenos Šunokienės kūrinyje „Žalčio slėnis“. Gėrį teikdamas Gyvatės gyvybingumas siejamas su gamtos mirimu bei atgimimu, taip užtikrinant, saugant žmogaus ir gyvūno gyvenimą. Tai šeimos ir namų globėja, ryšys tarp prosenių ir dabarties. Iki 20 a.  Lietuvoje nepamiršta pagoniška tradicija žalčius auginti ir pienu maitinti namų kertėje.

Perteikdama regeneruojančios energijos lauką pastelėje „Laikas“  Irena Abraitienė teigia:  gyvenimas yra ciklinis. Viskas vyksta ratu. Atgimimas, augimas, mirtis – ir vėl atgimimas. Senosios Europos pasaulėžiūra: niekas niekur nedingsta, visa visą laiką sukasi ratu, ir kartu besisukdami esame tik dalelė šio didžiojo Gyvenimo Rato, taip kaip medžio rievelė – Didžiojo Gyvybės Medžio.

Menų studija „Smiltys“ parodoje „Kas ji?“ paryškino Senųjų civilizacijų ženklus. Prisimenant senojo pasaulio vertybes pajautė  Dievybę vandenyje, akmenyje, paukštyje. Deivių neišdildysi iš atminties – niekas niekad galutinai nepranyksta. Visa tik su švelnumu ir pajautimu integruojasi į naują audinį.

Su Motinos diena, brangiosios !

 

Aušrinė DUBAUSKIENĖ

Menotyrininkė,  Kybartų kultūros centro Menų studijos ,,Smiltys“ vadovė

DalintisSiųsti

Naujienos iš interneto:

traffix.lt

Rekomenduojami Video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

Jaunimo grupė „Le|Nos“ surengė atvirą repeticiją
Neblaivaus marijampoliečio „turtas“ – įspūdingas šovinių kiekis bei ginklas
Ruožuose Vinčai-Marijampolė ir Kazlų Rūda-Vinčai bus stiprinimas eismo geležinkelio pervažose saugumas
Ramybės parkas pasipildo naujais tautodailės kūriniais

Kultūra

Šakiuose paminėta Vyresnio amžiaus žmonių savaitė
Savaitgalio renginiai Sūduvoje
Legendinė grupė „Karališka erdvė“ pasidavė prašymams: grįžta koncertui „Žalgirio“ arenoje
Gavaltuvoje skambėjo rudens spalvų ir muzikos pilnas koncertas

Sportas

Kamuolius puolime graibstę suvalkiečiai atsitiesė prieš svečius iš Palangos
Dueto pakylėti „Žalgirio“ dubleriai pranoko šakiškius
Monstrinio Motuzo vedami mažeikiškiai sustabdė „Perlo Go“ dominavimą
Kazlų Rūdos sporto centro dziudo imtynininkai startavo šalies čempionate

Politika

Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė dalyvavo mokomajame vizite „Jaunimo darbas Portugalijoje“
Trečiokai lankėsi pas Marijampolės merą
Vicemerei Daivai Riklienei – Mykolo Romerio universiteto padėka už bendradarbiavimą
Kalvarijos savivaldybės atstovai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Jungiame sienas, kuriame ateitį: turizmo plėtros perspektyvos Lietuvos–Lenkijos pasienyje“

Įdomu

Skurdo mažinimas: svarbiausi žingsniai ir strategijos
Tyčinis apsvaiginimas („spiking“): pavojus, atsakomybė ir prevencija
„Groomingas“ – kaip atpažinti nematomą pavojų vaikų saugumui?
Netikėti svečiai kelia stresą 64 proc. lietuvių – baiminasi, kad šie pamatys netvarką

Verslas

Suvirinimo aparatai ir energijos sąnaudos
Kviečiama dalyvauti konkurse „Sukurta Marijampolėje 2025“
Investicinė bendrovė „Unlim“ investuos iki 10 mln Eur į jaunas gamybos įmones Lietuvoje
Nuo vietinės parduotuvės iki pardavimų visoje Europoje: kaip ištrūkau iš 95 % spąstų

Mokslas ir studijos

Marijampolėje startuoja „RoboForge lyga“: technologijų šventė, tiesianti kelią į ateitį
Šakių „Varpo“ mokykla šventė 35 metų jubiliejų
Trečiokai lankėsi pas Marijampolės merą
Marijampolėje startuoja du jaunimui skirti technologijų projektai – „BeTech akademija“ ir „RoboForge lyga“

Turizmas

Ramybės parkas pasipildo naujais tautodailės kūriniais
Kalvarijos savivaldybės atstovai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Jungiame sienas, kuriame ateitį: turizmo plėtros perspektyvos Lietuvos–Lenkijos pasienyje“
Kalvarijos savivaldybėje paminėta Pasaulinė turizmo diena
Raudondvario grafo Tiškevičiaus šventovė
Reklama
Marimedis Marimedis Marimedis
Pamatyti.lt Pamatyti.lt Pamatyti.lt
Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2024

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Karas Ukrainoje
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
  • ŽŪM naujienos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus